Birželio 4 dieną, Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, bus atidaryta tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“.
Lietuvos nacionalinis muziejus siekia, kad parodos būtų ne tik pristatomos visuomenei, bet ir kuriamos kartu su ja. Muziejus aktyviai ieško naujų bendravimo su auditorija formų, o dialogas su aukštosiomis mokyklomis tampa viena jų.
SMK Aukštojoje mokykloje Vilniuje vyko kūrybiniai užsiėmimai-diskusinės grupės tyrimas, skirtas muziejaus Istorijų namuose rengiamos tarptautinės parodos „Karalienė, karalystė ir jausmai“ gerinimui.
Renginyje studentams buvo pristatyta parodos koncepcija, architektūra, vaizdinis identitetas ir eksponatai. Po įžanginio pranešimo dalyviai pasidalino į atskiras grupes, kuriose generavo sumanymus, kaip dar būtų galima sustiprinti būsimos parodos ryšį su auditorija.
Paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“, kuri duris atvers birželio 4 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, pristatys dviejų iškilių moterų – Barboros Radvilaitės ir Kotrynos Jogailaitės – gyvenimą ir kultūrinį palikimą. Rengdamas parodą muziejus siekia įtraukti įvairias auditorijas ir įsiklausyti į jų lūkesčius – šiuo atveju ypač svarbus jaunosios kartos balsas.
Vertingos įžvalgos
Viena iš parodos kuratorių Julija Janus (bendrakuratorės – istorikė dr. Milda Kvizikevičiūtė ir meno istorikė dr. Vaida Ragėnaitė) pasakoja, kad viena laukiamiausių auditorijų parodoje – 15–25 metų jaunuoliai. Todėl kūrybinei komandai itin svarbu išgirsti jų nuomonę ir kartu ieškoti sprendimų, kaip parodą padaryti jiems suprantamą ir įdomią.
„Jaunų žmonių įžvalgos apie tai, kaip paroda galėtų būti jiems svarbesnė – tiek turiniu, tiek forma, yra labai svarbios visam kūrybiniam procesui. Mums rūpi jaunimas, nes būtent jiems pasakojame šią istoriją – norime, kad ji juos paliestų ir įtrauktų“, – sako J. Janus.
Tokio pobūdžio tyrimai – tai ne tik galimybė studentams praktiškai pritaikyti savo žinias ir kūrybiškai įsitraukti į kultūros procesus, bet ir svarbus grįžtamasis ryšys muziejui. Studentų įžvalgos padeda pamatyti būsimos parodos komunikaciją nauju kampu, išgryninti svarbiausias žinutes, vaizdinius sprendimus ir mokymo kryptis.
Diskusinės grupės tyrimas – tai ne tik parodos bandymas, bet ir prasminga bendrakūros forma. Tokie susitikimai kaip šis leidžia institucijai išgirsti, kaip parodos sumanymas suprantamas auditorijos, kurios požiūris dažnai yra drąsesnis, atviresnis. Tai padeda ne tik įvertinti, kas komunikacijoje veikia, bet ir suprasti, kur reikia papildomų paaiškinimų ar jausminio gylio.
Tokia veikla rodo muziejaus atvirumą įvairovei. Įtraukdamas jaunus žmones į kūrybos procesą, muziejus aiškiai sako – tai erdvė, kurioje jaunimo balsas girdimas ir vertinamas.
Tai stiprina tarpinstitucinį pasitikėjimą, o studentams tampa išskirtine galimybe pritaikyti žinias konkrečiame kultūros projekte. Toks bendradarbiavimas liudija, kad muziejai Lietuvoje gali veikti kitaip – drąsiau, atviriau ir įsiklausydami į auditorijos poreikius.
Istorinis ir kultūrinis pažinimas – pamokos dalis
SMK Aukštosios mokyklos vadovė Gabija Skučaitė sako, kad šis projektas – jų mokomosios misijos dalis.
„Matome itin didelę prasmę bendradarbiavime su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, pristatant parodą „Karalienė, karalystė ir jausmai“. Istorinis ir kultūrinis pažinimas yra svarbi mokymosi misijos dalis – tai ne tik būdas pažinti praeitį, bet ir atspirties taškas drąsioms ir kūrybiškoms ateities vizijoms kurti.
Ši paroda išryškina ne tik istorinių asmenybių gyvenimo sluoksnius, bet ir atveria galimybę giliau suvokti, kaip individualūs likimai virsta istorijos reiškiniais, įkvepiančiais ir šiuolaikinę jaunąją kartą.
Tokie projektai stiprina jauno žmogaus kultūrinį sąmoningumą, estetinį jautrumą ir kviečia nebijoti svajoti, kurti ir veikti. Mano įsitikinimu, tvirtas kultūrinis pagrindas – tai šiuolaikinio švietimo pamatas, leidžiantis kurti prasmingą diskursą apie žmogaus vietą istorijoje, visuomenėje ir pasaulyje“, – teigia G. Skučaitė.
Tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma birželio 4 dieną.
Manau, kad tiek pati idėja, tiek jos įgyvendinimui pasirinkta Radvilaitės ir Jogailaitės istorijos yra sulenkintos Lietuvos gyvenimo suvokimo, kaip savo lietuviško, brukimas į jaunimo galvas. Tokio turinio kūrimas – tai panašu į miesčioniškos tuštybės propagavimą lietuvio gyvenime, apskritai. Beje, Radvilaitės, Jogailos temos, regis, tiko ir sovietinėje Lietuvoje. Ar nederėtų ministrui Biručiui pasidomėti kas darosi jo valdose, kam leidžiamos valstybės lėšos.