Antradienis, 29 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kaip studijos Vakaruose kūrė Lietuvą: prof. A. Vaišvilos monografija primena pamirštas švietimo šaknis

www.alkas.lt
2025-05-06 08:00:00
0
Studijos | lrv.lt nuotr.

Studijos | lrv.lt nuotr.

Ar Lietuvos švietimo istorija yra svarbi šiandien, kai, regis, svarbiau spręsti visai kitus – šiuolaikinius – iššūkius? Į šį klausimą iškalbingai atsako nauja Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos monografija, skirta XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės lietuvių studentų studijoms užsienyje.

Tai reikšmingas, dokumentais ir istoriniu kontekstu grįstas tyrimas, atskleidžiantis, kaip akademinės kelionės formavo Lietuvą, kuri per trumpą nepriklausomybės laikotarpį spėjo iškilti į pažangiausių pasaulio valstybių gretas švietimo srityje.

Monografijoje – daugiau nei 800 puslapių kruopščiai surinktos medžiagos, kurioje MRU prof. habil. dr.  A. Vaišvila apjungia savo ir kitų autorių tyrimus, atliktus per tris dešimtmečius.

Pasitelkęs platų edukologijos, filosofijos, istorijos ir teisės lauką, autorius ne tik aprašo, bet ir konceptualiai analizuoja, kaip lietuvių akademinės patirtys Vakaruose darė įtaką visos tautos modernizacijai.

Studijos – ne tik žinių, bet ir vertybių kelionė

Šios mokslinės studijos svarbą šiandienos Lietuvai pabrėžia ir ją recenzavęs prof. habil. dr. Algirdas Povilas Ažubalis. Anot jo, dabartinę švietimo krizę iš dalies lemia per menkas istorinės patirties pažinimas. Perfrazuojant prof. habil. dr. A. P. Ažubalio cituojamus Cicerono žodžius, istorija padeda suprasti, iš kur atėjome ir kokiomis aplinkybėmis formavosi šiandieninė Lietuva.

Monografijoje atskleidžiama, kad lietuvių studentų išvykos į Vakarų Europos universitetus XX a. pradžioje buvo ne vien asmeninio tobulėjimo, bet ir sąmoningo valstybės kūrimo dalis.

Tuo metu Lietuvos jaunimas rinkosi humanitarinius ir socialinius mokslus – filosofiją, švietimą, teisę, sociologiją. Jie ne tik studijavo, bet ir ieškojo sumanymų, kaip atnaujinti šalį, kaip iš baudžiavinės praeities pereiti į vakarietišką ateitį.

Šie sumanymai, kaip parodo tyrimas, sugrįždavo drauge su jais – į paskaitų auditorijas, spaudos puslapius, valstybės institucijas. Vakaruose studijuojantys lietuviai burdavosi į draugijas – Ciuriche, Fribūre, Levene ar Paryžiuje.

Tai nebuvo vien socialiniai klubai. Jose kūrėsi lietuviškas pilietiškumas, brendo politiniai sumanymai.

Būtent tokiose aplinkose iškilo asmenybės, kaip Mykolas Romeris ar Juozas Petrulis. Lietuviai ne tik palaikė ryšį su tėvyne, bet ir kūrė aktyvų pilietiškumą: rengė parodas, rašė straipsnius užsienio spaudoje, primindami Europai apie lietuvių tautą, jos kalbą, kultūrą ir laisvės siekius.

Alfonsas Vaišvila | mruni.eu nuotr.
Alfonsas Vaišvila | mruni.eu nuotr.

Ką IX–XX a. Lietuvos studentai parvežė  iš Vakarų į savo šalį?

Didelė tyrimo dalis skiriama ne studijų faktams, o jų turiniui ir dvasiai – analizuojami paskaitų konspektai, prisiminimai, ryšiai su profesoriais. Studijos Grenoblyje, kosmologijos paskaitos Romoje ar estetikos kursai Levene ne tik gilino žinias, bet ir formavo kultūrinį pasaulėvaizdį.

Grįžę į Lietuvą studentai steigė žurnalus, kūrė naujas disciplinas, formavo akademinę aplinką. Tai buvo žmonės, kurie per asmenines patirtis kūrė valstybės pamatus, remdamiesi pažangių šalių pavyzdžiais. Pasak recenzento prof. habil. dr. A. P. Ažubalio, būtent tai Lietuvoje lėmė „stebėtinus laimėjimus visose srityse per vos dvidešimt laisvo gyvenimo metų“.

Visgi šie pasiekimai buvo nutraukti – sovietmečiu daugybė dokumentų apie užsienyje studijavusius lietuvius buvo sunaikinti, o patys išsilavinę žmonės – represuoti. Tad šis darbas svarbus ne tik kaip mokslinis tyrimas, bet ir kaip tylus kultūrinės atminties atkūrimo aktas.

Studijos Vakaruose – paprotys, kilęs iš vertybinio virsmo

Prof. habil. dr. A. Vaišvila dalinasi: „Tokio pobūdžio tyrimai šiandien pagrįstai priskiriami prie strateginių lituanistikos krypčių, kaip numatyta LR Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje – jie atskleidžia, kaip dvasiniai, pasaulėžiūriniai virsmai formavo ne tik atskirus asmenis, bet ir pačią tautą“.

Mokslininkas pabrėžia, kad Lietuvių akademinės kelionės į Vakarus nėra vien XX amžiaus reiškinys – jų šaknys siekia XIV a. pabaigą, kai Lietuvoje buvo įvesta krikščionybė.

1378 metais prasidėjęs naujas religinis ir pasaulėžiūrinis virsmas paskatino Lietuvos jaunimą vykti į Vakarų universitetus susipažinti su naująja dvasine tvarka. XVI a. lietuvių kelionių į Vakarus motyvas vėlgi buvo susijęs su krikščionybe – šįsyk su reformacijos sumanymais, kurios atvėrė kelią naujoviškam mąstymui.

Panašios tendencijos tęsėsi ir XX a. pradžioje, kai lietuviai rinkosi katalikiškus universitetus tam, kad sustiprintų tautinį sąmoningumą ir reformuotų Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenimą, jam suteikdami lietuvybės skatinimo kryptį.

Monografijos pristatymas: dialogas apie istorijos reikšmę šiandien

Monografijos pristatymo renginyje MRU skambėjo įžvalgos, kurios patvirtino knygos reikšmę šiandienos kontekste. MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė džiaugėsi, kad šis darbas atskleidžia pozityvią tarptautinės erdvės įtaką Lietuvai: „Profesorius – išskirtinė asmenybė, kuri džiugina akademinę visuomenę savo darbingumu.

Ši knyga nustebino daugelį profesoriaus, kuris garsėja kaip tautiškumo ir lietuvybės puoselėtojas, kolegų. Joje atsiveria netikėta, giliai analitinė profesoriaus perspektyva į tarptautinį kontekstą.“

Kitas monografijos recenzentas, MRU doc. dr. Juozas Valčiukas, išreiškė susižavėjimą, kaip knyga per individualias biografijas atskleidžia visos visuomenės virsmą: „Šiame darbe tarsi iš paukščio skrydžio stebimas vientisas kultūrinis reiškinys – akademinio jaunimo studijos per keturis dešimtmečius.“

Pats prof. habil. dr. A. Vaišvila pristatymo metu pabrėžė būdo svarbą: „Kai įsisavini būdą, išnyksta skirtumai tarp mokslų – teisė ar filosofija – vis kalbame apie tuos pačius dalykus. Svarbiausia – matyti faktų sąveiką, jų galimą raidą.“

Jis taip pat priminė, kad studijos užsienyje tarpukariu buvo ne atsitiktinis, o strategiškai valstybinis sprendimas: nuo 1919 m. Lietuva aktyviai skatino akademinį jaunimą studijuoti Vakaruose – skirdama stipendijas, teikdama finansinę paramą.

Prof. habil. dr. A. Vaišvila pasidalijo keliomis įsimintinomis istorinėmis detalėmis: tarpukariu Berno universitete (Šveicarija) iš 300 Lietuvos studentų tik 28 buvo lietuviai, o dauguma – žydų ar lenkų tautybės bajorų palikuonys.

Tai primena apie socialinę nelygybę, tačiau kartu išryškina ir tai, ko, pasak profesoriaus, lietuviai tuomet pasiekė: „Valstybę sukūrė tie, kurie norėjo būti savo žemės šeimininkai. Ir ji skatino jų išsilavinimą, siųsdama į Vakarus mokytis…“

Kalbėdamas apie kūrybinį procesą, autorius atskleidė, kad sumanymas tyrinėti šią temą gimė dar sovietmečiu, kai jis rinko medžiagą disertacijai apie logikos mokslą Lietuvoje.

Bolševikinė ideologija, vaizduojanti Lietuvą kaip atsilikusią, tapo asmeniniu iššūkiu: ryžtinga ambicija parodyti priešingą paveikslą. „Sumanymas tampa gyvas, kai susijungia su jausmu. Kai įsižiebė mano širdyje, manęs ir neapleido.“

Pabaigai

Prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos monografija – tai ne tik akademinis darbas, bet ir vertingas priminimas, kad švietimo pamatai visada remiasi į istorinę patirtį. Ir ši patirtis rodo: tik per atvirumą sumanymams, kultūriniam dialogui ir gilų protinį pasirengimą galima kurti pažangią, demokratišką visuomenę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LDK architektūra: Prof. Vytauto Levandausko monografijos pristatymas Vilniuje
  2. Pristatyta virtuali paroda „Iš Lietuvos švietimo istorijos – nuo Edukacinės komisijos įkūrimo iki XX a. pradžios“
  3. Mažėja studentų skaičius – kaip keisis darbo rinka?
  4. MRU Senato Garbės ženklais už pagalbą Ukrainai įvertinti doc. A. Medalinskas ir prof. Ž. Simanavičienė
  5. Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
  6. Lietuva kyla Pasaulio dosnumo indekse – tai svarbu ir kultūros sričiai
  7. „Eglėje žalčių karalienėje“ atrastas pirmasis neapykantos nusikaltimas
  8. Vizija „Lietuva 2050“ – kokie jos įgyvendinimo iššūkiai?
  9. Kaip tėvai gali padėti vaikui siekti profesinių tikslų?
  10. Išėję į pensiją gyvena apie 20 metų: kaip užsitiktinti pajamas?
  11. Kaip per vasarą gerai pasiruošti darbymečiui?
  12. Kaip nepasimesti, kai šalia esančiam būtina pirmoji pagalba
  13. G. Navaitis.Vilčių ir planų laikas. Kaip siekti sėkmės?
  14. Gabiausiems studentams atiteks vardinės Prezidentų stipendijos
  15. Marijampolės kolegija išaugs į Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademiją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Larsas Klingbeilas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu

2025 07 29
Vyriausybė
Lietuvoje

Tartasi, kaip geriau reaguoti į bepiločių keliamas grėsmes

2025 07 29
Žirmūnų skveras
Lietuvoje

Sostinėje tęsiamas viešųjų erdvių atnaujinimas

2025 07 29
Liutauras Šinkūnas
Lietuvoje

BPC viršininku paskirtas Liutauras Šinkūnas

2025 07 29
Šilumos siurbliai
Energetika

Beveik 7 000 gyventojų jau turi naujus šildymo įrenginius

2025 07 29
Alkotesteris |
Lietuvoje

Pradėtas patikrinimas dėl D. Žvirono galimo pareigūno vardo pažeminimo

2025 07 29
Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre
Lietuvoje

Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija
Architektūra

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą
  • Sundance apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • Tikrai? apie R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kiek iš tiesų sutaupoma su saulės elektrine Lietuvoje?
  • Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu
  • Tartasi, kaip geriau reaguoti į bepiločių keliamas grėsmes
  • Sostinėje tęsiamas viešųjų erdvių atnaujinimas

Kiti Straipsniai

Alkotesteris |

Pradėtas patikrinimas dėl D. Žvirono galimo pareigūno vardo pažeminimo

2025 07 29
Keliaujame į Kirgiziją

Keliaujame į Kirgiziją: 10 dalykų, kurie atskleidžia šios šalies grožį

2025 07 29
Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

2025 07 29
Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre

Kiek metų jums duotų dirbtinis protas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre

2025 07 29
Žvejai verda žuvienę

Kur susitinka jūra ir istorija – Jūros žvejo šventė Šventojoje

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Lietuvos mokiniai iš Tarptautinės biologijos olimpiados grįžo su keturiais medaliais

Lietuvos mokiniai iš Tarptautinės biologijos olimpiados grįžo su keturiais medaliais

2025 07 29
Kūlgrindos varžybos

Kūlgrindos varžybos ir istorinės žaidynės – neatrasta Lietuvos sporto kultūros dalis

2025 07 28
Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

2025 07 28
VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

2025 07 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą
  • Sundance apie J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?
  • Tikrai? apie R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gražiausių čekiškų ir lietuviškų knygų paroda Kazio Varnelio namuose-muziejuje | Silvestras Samsonas, LNM nuotr.

Kazio Varnelio namuose-muziejuje – gausybė renginių mylintiems knygas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai