Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

E. Barysas. „Žemė Gyva“: Ar Lietuva išdrįs pripažinti gamtos teisę gyvuoti?

Eisvydas Barysas, www.alkas.lt
2025-04-22 08:00:00
0
"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

Kovo 22 d. Vilniaus Katedros aikštėje šimtai žmonių susibūrė įkvėpti vieni kitus rūpintis gamta. Pavasario lygiadienio šventė ir meninė akcija „Žemė Gyva“, tapusi ne tik Žemės dienos, bet ir tarptautinės Miškų, Vandens ir Meteorologijos dienų minėjimo proga, pakvietė susimąstyti apie žmogaus ryšį su gamta.

Pasaulyje vis dažniau atsigręžiama į teisinę praktiką, kuri pripažįsta gamtos teisę egzistuoti, klestėti ir būti išsaugotai. Šie teisiniai sumanymai, atsirandantys įvairiuose pasaulio regionuose, žymi paradigminį lūžį – ekosistemos ir biologinė įvairovė nebėra laikoma tik materialinių išteklių rinkinys, bet yra pradedama suvokti kaip savarankiškas teises ir savo vidinę vertę turintis subjektas.

Kodėl Lietuva negalėtų prisijungti prie šios pasaulinės krypties? Ar mūsų upės, miškai, sengirės, ąžuolai, vandens šaltiniai – tokie kaip Neris, Šimonių ir Labanoro girios, Anykščių šilelis ar kitos gamtinės vertybės – nėra verti būti pripažinti, ne tik objektais, bet ir gamtos dariniais turinčiais esmines teises?

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.
„Žemė Gyva“ šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

„Žemė Gyva“ – gamtos teisių sumanymai vis garsiau skamba ir Lietuvoje

Visuomeniniame renginyje, išskirtinai surengtame sutelktinės paramos finansavimo būdu pačių žmonių lėšomis, savo pasirodymus dovanojo įvairūs atlikėjai – Jausmė, Baltasis Kiras, Gamka, Ignas iš Ignalinos, Dorotė Girėja & Matai, Migloko, Iltys, 4Strings, Giedros Liepos.

Dalyviai taip pat galėjo prisijungti prie sutartinių ir būgnų rato, dalyvauti miško terapijos užsiėmime, kurį vedė „Miško Sonata“, gėrėtis Dalios Kiaupaitės pasirodymu „Einantis vanduo“ ir Gedimino Jurgelio ugnies pasirodymu. Šventaragio slėnyje specialiai lygiadienio proga sukurtas architekto Manto Maziliausko kūrinys „Saulės Šventykla“ kvietė atbusti, žydėti kartu su gamta.

Meninė akcija, išreiškusi pagarbą Žemei ir jos gyvybei, buvo ne tik jauki, bet ir turėjo svarbią žinutę. Susirinkusieji kalbėjosi apie gamtos būklę Lietuvoje – išplyninančiai pjaunamus miškus ir dėl to nykstančią biologinę įvairovę, teršiamas upes ir vandens šaltinius, nuošalyje paliekamas bendruomenes ir mokslininkų argumentus – aptardami problemas, kurios reikalauja visų mūsų dėmesio ir veiksmų.

Šimonių girios atstovai, pasipuošę žvėrių kaukėmis, simboliškai perteikė miškų ir laukinių gyvūnų balsą, primindami, kad gamta pati negali savęs apginti – ši atsakomybė tenka žmonėms.

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.
„Žemė Gyva“ šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

Lietuviškoji pasaulėjauta: senoji pagarba gyvajai gamtai

Renginys „Žemė Gyva“ siekė atkreipti visuomenės dėmesį ir į tai, kad 2024 m. tradicinis žmogaus ryšys su mišku tapo oficialiai pripažintas nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Tai dar kartą patvirtina, kad miškai Lietuvoje nėra vien tik išteklių šaltinis, bet ir dvasinės bei kultūrinės vertės dalis. Senojoje lietuvių pasaulėžiūroje upės, šaltiniai, giraitės ir netgi akmenys buvo laikomi šventais – gyvenamais dvasių, deivių ir dievų, o miškai – gerbiami kaip šventos erdvės.

Šis suvokimas artimas ir kitoms senosioms pasaulio kultūroms, kurios gamtoje įžvelgia gyvybę, dvasią, vidinį vertingumą. Juk pavyzdžiui miškas nėra tik vieta ištekliams gauti, bet ir dvasinis prieglobstis – žmogus bendrauja su mišku, randa jame ramybę ir įkvėpimą kūrybai, čia semiasi sveikatingumo, energijos ir stiprybės.

Tą patvirtina ir 2024 m. rugsėjį Lietuvoje vykęs 6-asis pasaulinis ISFT (International Society of Forest Therapy) kongresas „Miškai ir jų poveikis sveikatai“, pabrėžęs Lietuvos galimybes tapti gydančių miškų šalimi.

Šiandien, kai pasaulis ieško naujo santykio su aplinka, Lietuva turi išskirtinį paveldą, galintį įkvėpti šiuolaikinius aplinkosaugos ir teisinės sistemos pokyčius. Gamtos teisių sumanymas gali tapti tiltu tarp mūsų pasaulėjautos ir ateities, kurioje gamta būtų ne tik deramai prižiūrima, bet ir gerbiama.

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.
„Žemė Gyva“ šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

Teisinės sistemos kaip visuomenės kultūros atspindys

Gamtos teisių esmė yra pripažinti, kad ne tik žmogus, bet ir upės, kalnai, miškai, gyvūnai, natūralūs turtai turi teisę egzistuoti, klestėti, atsinaujinti ir būti apsaugoti nuo žalojimo tiek moraliniu, tiek teisiniu pagrindu.

Gamtos teisės pabrėžia neatsiejamą žmogaus ir pasaulio tarpusavio ryšį, grįstą etine ir kultūrine nuostata, kad visa gamta – tiek gyvoji, tiek negyvoji – turi vidinę vertę, interesus ir poreikius, kurie turi būti gerbiami. Šis judėjimas remiasi suvokimu, kad gamtos sudedamosios dalys, ekosistemos ir buveinės turi savarankiškas teises nepriklausomai nuo jų ekonominės vertės ar žmogaus materialinių interesų, ir kad šios teisės turi būti teisiškai saugomos.

Ši koncepcija ne tik kelia iššūkį šimtmečius gyvavusioms teisinėms sistemoms, bet ir atveria naujus kelius žmogaus ir gamtos santykiui kurti. Galiojančiuose teisiniuose reguliavimuose gamta ir ekosistemos suvokiamos ne kaip gyvybės tinklas, o kaip eksploatuojamų daiktų rinkinys – materialinė nuosavybė, kurią galima pirkti, parduoti, valdyti ir išnaudoti vardan pažangos.

Tačiau toks legitimizuotas pasaulėvaizdis yra ne tik klaidingas ir vis labiau griaunantis – jis yra nuobodus ir beprasmis. Dabartiniai įstatymai daugiausia nukreipti į gamtos naudojimą, o ne į jos tausojimą. Dėl to aplinkosaugos pažeidimai dažnai vertinami kaip administraciniai nusižengimai, o ne kaip žmogaus teisių ar visuomenės gerovės klausimas.

Gamtos teisių judėjimas grindžiamas ne tik aplinkosauginiais ar teisiniais argumentais, bet ir giliais etiniais bei kultūriniais pamatais. Jis kelia esminį klausimą: ar dabartinės teisės sistemos, kurios gamtą traktuoja kaip daiktinį turtą, iš tiesų atspindi mūsų vertybes ir ryšį su gyvybe?

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.
„Žemė Gyva“ šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

Teisiniai įvykiai pasaulyje: ar gamta gali tapti teisės subjektu?

Judėjimas dėl gamtos teisių pradėjo formuotis tuo pačiu metu skirtingose pasaulio vietose, kaip atsakas į nutikimus, kai įstatymai nesugebėjo apsaugoti nei žmonių, nei jų gyvenamosios aplinkos. Teisinių sumanymų, peržengiančių žmogaus-centristinį požiūrį į teisę, vis daugėja. Nuo pirmųjų žingsnių prieš beveik 20 metų šiuo metu jau dokumentuota daugiau nei 500 atvejų visame pasaulyje (Eco Jurisprudence Monitor).

Pavyzdžiui, Ekvadoras savo Konstitucijoje įtvirtino gamtos teises (2008 m.), Bolivijoje buvo priimtas įstatymas apie Motinos Žemės teises (2010 m.), Naujoji Zelandija pripažino Te Urevera (Te Urewera) teritoriją ir visus jos bruožus saugomu nedalomu vienetu, o Vanganui (Whanganui) upę juridiniu asmeniu, turinčiu savo oficialius atstovus (2017 m.), Kolumbijoje Amazonės miškams suteiktas teisinio subjekto statusas (2018 m.), o Ispanijoje Mar Menoro lagūna tapo pirmąja gamtine vertybe su juridinėmis teisėmis Europoje (2022 m.).

Taip pat, 2022 m. rugsėjį Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas priėmė sprendimą Torres Strait salų gyventojų byloje prieš Australijos vyriausybę, pripažindamas, kad žala aplinkai gali pažeisti žmogaus teises. Šis sprendimas laikomas reikšmingu įvykiu, pabrėžiančiu teisinės sistemos vaidmenį sprendžiant klimato krizę.

Šiuo metu kaimyninėje Lenkijoje įsibėgėjęs sumanymas, kurio įstatymo projektas buvo svarstomas parlamente, suteikti juridines teises Oderio upei – egzistuoti, laisvai tekėti, vystytis natūraliai kaip ekosistemai, atlikti reikalingas funkcijas šioje ekosistemoje, išsaugoti biologinę įvairovę ir atnauajinti savo išteklius (osobaodra.pl).

Tai ypač reikšmingas dokumentas keičiantis nusistovėjusį požiūrį į aplinkosaugą, kadangi jį jau pasirašė daugiau nei 120 mokslininkų. Jei kitos šalys gali suteikti teisinį statusą miškams, upėms ar ežerams, Lietuva taip pat turėtų svarstyti šį pokytį.

"Žemė Gyva" šventės akimirka | Rengėjų nuotr.
„Žemė Gyva“ šventės akimirka | Rengėjų nuotr.

Ar pagaliau išgirsime gamtos balsą?

Žemėje dabar yra daugiau betono ir plastiko nei samanų, medžių, augalų, dumblių ar gyvūnų. 2020 m. atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale Nature, atskleidė, kad žmonių sukurta masė – pastatai, keliai, plastikas ir kiti dirbtiniai dalykai – pirmą kartą istorijoje viršijo visos gyvosios biosferos masę.

Šis tyrimas parodė, kad antropogeninė masė (t.y. žmonių sukurti objektai) siekė apie 1,1 teratonos, o tai yra daugiau nei visų Žemėje esančių gyvų kūnų sausoji masė (Elhancham ir kt., 2020, Nature). Jeigu paimtume visą technosferą – betoną, plastiką, asfaltą, pastatus, įrenginius – ir paskirstytume tolygiai visame Žemės paviršiuje, kas sudaro apie 510 mln. km² įskaitant vandenynus ir jūras, kiekvienam kvadratiniam metrui tektų daugiau nei 2 tonos žmogaus sukurtos medžiagos.

Šie duomenys pabrėžia didžiulį civilizacijos poveikį planetai ir kelia gilų susirūpinimą dėl ekosistemų būklės bei biologinės įvairovės nykimo. Tai rodo visišką gyvybės kolonizaciją – ir ši tendencija nesilpnėja.

„Žemė Gyva“ | S. Leknickaitės nuotr.
„Žemė Gyva“ | S. Leknickaitės nuotr.

„Žemė Gyva“ – daugiau nei renginys

Vilniaus širdyje įvykusi šventė ir meninė akcija „Žemė Gyva“ – įrodymas, kad gamtos teisių judėjimas svarbus ir Lietuvoje. Vis daugiau mokslininkų, teisininkų ir aktyvistų sutaria: klimato krizės ir biologinės įvairovės nykimo akivaizdoje būtina iš esmės permąstyti visuomenės santykį su aplinka.

„Žemė Gyva“ – tai kvietimas atpažinti save kaip gyvo pasaulio dalį ir prisidėti prie jo išsaugojimo – raginimas susitelkti priimant sprendimus, darniai atliepiančius žmogaus ir gamtos poreikius.

Gamtos teisių įtvirtinimas Lietuvoje galėtų tapti ne tik įrankiu sprendžiant ekologines problemas, bet ir esminiu žingsniu link tvaresnės ateities – tokios, kurioje taip vadinami „gamtos ištekliai“ būtų prižiūrimi ir naudojami atsakingai, neaukštinant trumpalaikės ekonominės naudos. Pasaulinė patirtis rodo, kad suteikus gamtai aiškų teisinį statusą, tai prisideda ne tik prie veiksmingesnės ekosistemų apsaugos ir ilgalaikio jų išlikimo, bet ir gimsta naujas santykis – pagarbesnis, atsakingesnis.

Autorius  yra sumanymo „Žemė Gyva“ šventės rengėjas ir ISFT kongreso dalyvis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aplinkosaugos nevyriausybininkai susirūpinę: Lietuva gali nulemti Europos gamtos politikos kryptį
  2. Natura 2000 – žmogaus ir gamtos sambūvio darna
  3. Pasididžiavimo vertos gamtos paveldo vertybės Lietuvoje
  4. Pievos – vertingas ir labiausiai nykstantis Lietuvos gamtos turtas
  5. Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
  6. Per miškininko objektyvą: virtuali ir keliaujanti paroda „Gamtos vertybės miškininko akimis“
  7. Pasaulis pasiekė istorinį susitarimą dėl gamtos
  8. NVO apie ūkininkų protesto reikalavimus: Kompromisai – ne gamtos sąskaita
  9. Daugiau vertingų gamtos kampelių bus saugomi rezervatų režimu
  10. Žemės ūkis neišvengiamai turės prisidėti prie gamtos išsaugojimo
  11. Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai pasirašė deklaraciją, smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko „respublikas“
  12. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“: ar Lietuva taps socialinio verslo „Silicio slėniu“?
  13. Lietuva – avininkystės ar vilkininkystės kraštas?
  14. Ūkininkai: Susitarkime ko nori Lietuva ir taps aiški kaimo ateitis
  15. „Naujos kartos Lietuva“ planas: Lietuva teikia mokėjimo prašymą už 565 mln. eurų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tėvo dienos proga Prezidentas apdovanojo Lietuvos nusipelniusius tėvus ir globėjus | R. Dačkaus, Prezidentūros nuotr.
Lietuvoje

Tėvo dienos proga Prezidentas apdovanojo Lietuvos nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 06 02
Erkinio encefalito pavojai ir atmintinė | „Tamro Baltics“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius

2025 06 02
Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tėvo dienos proga Prezidentas apdovanojo Lietuvos nusipelniusius tėvus ir globėjus
  • Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius
  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

Kiti Straipsniai

Tėvo dienos proga Prezidentas apdovanojo Lietuvos nusipelniusius tėvus ir globėjus | R. Dačkaus, Prezidentūros nuotr.

Tėvo dienos proga Prezidentas apdovanojo Lietuvos nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 06 02
Erkinio encefalito pavojai ir atmintinė | „Tamro Baltics“ nuotr.

Erkių laikas įsibėgėjo: žinovai pataria, kaip apsaugoti save ir artimuosius

2025 06 02
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Monetos, centai

Nuo gegužės 1 d., atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai