Vašingtono šokis pagal kruvinos Rusiškos balalaikos melodiją

Geopolitiniai postūmiai

Yra toks posakis: žodžių maišalynė. Jis reiškia, kad smegenis užtvindė minčių chaosas, o per informacinę košę nebegebama matyti ir suvokti egzistuojančios realybės.

Daugelis politikų ir politpatalogų šiandien yra paskendę antraščių, pareiškimų ir pasisakymų košelienoje. O, tas tai gerai pasisakė, o, žiūrėk, anas irgi gerai pavarė, dabar tai jiems (kam?) bus šakės, – postringauja tūlas ekspertas tunelinio mąstymo labirintuose.

Bet mes, palikę skambiomis frazėmis nutaškytą sakė-pasakė žodžių malūną, nusileiskime ant žemės ir apsidairykime. Kas gi esminio įvyko per pastaruosius mėnesius?

Rusija ir toliau intensyviai puola Ukrainą, bet kokias derybas, svarstymus, susitikimus ir pareiškimus išnaudodama, kaip priešininko silpnumą, pasimetimą ir toliau stumia fronto liniją pirmyn. Padėtis labai panaši į 2022-ųjų pavasarį, kai prasidėjus aktyviems karo veiksmams, buvo mėginama tartis. Beviltiškai.

Skirtumas tik tas, jog Rusija anuomet tokių „kortų neturėjo“. Putinas slėpėsi bunkeryje, bijodamas Vakarų rūstybės. Dabar gi, pasaulio teroristas numeris vienas pagal kruvinos Kremliaus balalaikos melodiją šokdina ne tik Europos, bet ir JAV lyderius.

Maža to, Kremliaus šunys, kurie mielai lėktų tartis su amerikiečiais dėl „pasaulio padalijimo“ į žemės kraštą, šiandien jaučiasi šio pasaulio viešpačiais. Ir tam yra objektyvių priežasčių. Amerikiečiai laksto tai į Saudo Arabiją, tai į Maskvą, tai į Kijevą su pasiūlymų paketais, o Rusijos fiureris leidžia sau ramiai rakinėti dantis ir kartkartėmis pro juos iškošti: „galbūt ir paskambinsiu Trampui“.

Taigi, diplomatiniame ir informaciniame fronte regime ženklų Kremliaus pranašumą. Darsyk pasikartosime, jog mes atmetame skambius Vakarų šalių lyderių pareiškimus, nes jų žodžiai neturėjo ir neturi, bent jau kol kas, jokios įtakos Ukrainos karo eigai.

Kada Kremlius pradės derybas? Jei Vakarai su JAV priešakyje tęs šiandieninę koalicijų būrimo žodžiais strategiją – niekada. Vašingtono pasirinkta rimbo ir meduolio taktika, manipuliuojant sankcijomis, ginklais, prekybiniais, finansiniais, geopolitiniais susitarimais ar galima ekonomine nauda Rusijai neveikia.

Neveikia ir neveiks, nes Kremliaus chunta gyvena puikiai. Jai giliai nusispjaut, kaip vegetuoja jos baudžiauninkai – ar miršta Ukrainos laukuose, ar kapanojasi šiukšlynuose ir išvietėse.

Rusų chalopas pakelia viską. Putinui visiškai vienodai, kokį vamzdį graužia jo šalies statistinis vienetas, kurio gyvybė jam yra apskritas nulis. Putinui svarbu Rusijos imperija, išreikšta per jo asmeninį ego. Tai kas, kad fiureris vograuja, jog „palaiko paliaubas“, reikalaudamas nuolaidų iš Kijevo.

„Mes sutinkame su pasiūlymu nutraukti karo veiksmus, tačiau turime turėti omenyje, kad šiomis paliaubomis turi būti siekiama ilgalaikės taikos ir turi būti pažvelgta į pagrindines krizės priežastis“, –šimtas penkiasdešimtą kartą kartoja karo nusikaltėlis mintinai jūsų ir mūsų žinomą frazę, kuri reiškia, jog apie „taikos“ derybas (Ukrainos ir mūsų kapituliaciją) bus rimtai kalbama tik tuomet, kai NATO pasitrauks iš Rytų Europos, o amerikiečiai paliks Europą.

Akivaizdu, jog bet kokios derybos, ar jos būtų Minske, ar Rijade, Kijeve, Maskvoje ar Marse – bus tik derybų imitacija. O Vašingtonas, kurio autokratas sumanė apžaisti Kremlių apsukraus verslininko ėjimais, patiria ir patirs fiasko.

Puikiai prisimename, kuo baigėsi „Berlyno linijos“ kūrimas, neerzinant Rusijos ir mėginant ją „sueuropinti“; lygiai taip pat baigsis ir „Vašingtono linija“, mėginant Kremlių išmokyti amerikietiško bizniuko tradicijų. Barbarų šalyje tie dėsniai neveikė, neveikia ir neveiks. Putinas ir jo gauja supranta tik raketų ir bombų kalbą.

Amerikiečių žiniai, nežiūrint visų Čako Noriso pastangų, sandorius tarp verslo ir nusikalstamo pasaulio laimi banditai. Laimi jėga. Tai aksioma. Kada Kremlius derėtųsi? Jei JAV pasiųstų lėktuvnešius į Juodąją jūrą be jokių įspėjimų, NATO imtų numušinėti oro erdvę pažeidusius driskių kledarus danguje ir skandintų be Vakarų leidimo plūduriuojančias ordos geldas Baltijos jūroje, Putinas pats pasiūlytų taikos formulę. Jis suvokia vienintelę tiesą – ryžtingas JAV ir sąjungininkų smūgis išjungs jį amžiams.

Kol kas tokia perspektyva artimiausiu metu nenusimato, todėl panašu, kad karas Ukrainoje įstrigs beprasmių mirčių pelkėje. Tokioje, kokia vyravo po Krymo okupacijos iki pilno masto invazijos.

Tačiau nenusiminkite. Viskas nėra taip jau blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Blogai šiuo atveju yra Jungtinėms Valstijoms, kurios įsivėlė į konfliktus su sąjungininkais, ekonominį karą su Kinija ir patiria vidaus turbulencijas. Pasitikėjimas JAV krito.

Vašingtonas, neva taupydamas biudžeto lėšas, toliau sistemingai griauna demokratinius institutus, mažindamas jų finansavimą. Tuo tarpu situacija Europoje sparčiai gerėja.

NATO šalys Europoje didina lėšas gynybai, pradeda galvoti apie savarankišką kolektyvinę žvalgybą ir pasirengimą galimam karui. Džiugina ir NATO vadovo Marko Riutės kreipimasis į ES ir Turkijos lyderius, raginant juos glaudžiau bendradarbiauti.

Europos Sąjungos ir Turkijos santykiai buvo įtempti, o Turkijos kandidatūra į ES sustabdyta kelerius metus. ES kritikuoja Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą dėl autoritarinių valdymo būdų bei ekonominių ryšių su Rusija. Bet šiais prekybos su velniu laikais, kai Vašingtonas eina obuoliauti su Maskva, daug racionalesnis sprendimas būtų pažadėti konkrečią priėmimo į Bendriją datą, mainais gaunant turkų karius Ukrainoje ir kietą diplomatiją Rusijos atžvilgiu.

Turkija turi antrą pagal dydį Aljanso kariuomenę ir yra užsiminusi apie Ukrainos apsaugą būsimų paliaubų ar taikos susitarimo atveju. Mūsų skaičiavimu, Lenkijos ir Turkijos karinių pajėgumų pakaktų ne tik sustabdyti Rusijos puolimą, bet visiškai sutriuškinti barbarų ordos likučius.

Lūžio taškai

Pats geriausias šios savaitės įvykis – ukrainietiškų dronų skrydis virš Rusijos pelkių tiesiai į Maskvą. Net ir kelių sprogmenimis pakrautų dronų įkirtimas į Rusijos sostinės oro erdvę yra didelis pasiekimas.

Kovinių dronų skrydžiai virš daugiamilijoninio driskyno miesto parodė, kad Rusija yra kiaura, o Maskvoje neveikia oro gynybos sistemos, dėl ko iš nuostabos neužsidarė milijonų maskolių stalčiai.

Palinkėsime ukrainiečiams kitąsyk būti tikslesniais, kalti tiesiai į Kremliaus režimo galvų, Rusijos oligarchų, saugumo tarnybų vadovų bei generalbalvonų vilas.

Vatnikynas džiūgauja, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Džonas Ratklifas susitarė dėl reguliarių kontaktų. Tuo esą bus siekiama sumažinti Maskvos ir Vašingtono konfrontaciją.

„Reuters“ skelbia, jog Rusija pateikė Jungtinėms Valstijoms sąrašą reikalavimų, kurie būtini, siekiant nutraukti karą prieš Ukrainą ir atkurti santykius su Vašingtonu. Šaltinis Kremliaus sąlygas pavadino „plačiomis ir panašiomis į anksčiau jo keliamus reikalavimus Ukrainai, JAV ir NATO“.

Apie šias sąlygas savo apžvalgose mes karksime nuo 2021 m., kai karu niekas netikėjo, o mus vadino pamišėliais ir karo kurstytojais. Ką gi, matyt, iš tiesų karą sukurstėme būtent mes. Juokaujame.

Skelbiama, jog Jungtinės Amerikos Valstijos atnaujino ginklų tiekimą Ukrainai. Pagal Džo Baideno administracijos patvirtintus pagalbos paketus į Ukrainą vėl pristatomi artilerijos sviediniai, prieštankiniai ginklai ir amunicija raketų sistemoms HIMARS.

JAV valdovas Donaldas Trampas pareikalavo, kad Kanada nedelsiant panaikintų JAV žemės ūkio produktams taikomus tarifus, pagrasino nuo balandžio 2 dienos įvesti didelius muitus kanadietiškiems automobiliams bei iš viso visus automobilius gaminti JAV, kad nereiktų importuoti iš Kanados.

Tokiais pareiškimais sukėlęs akcijų rinkose chaosą, Trampas nusprendė pareklamuoti savo rėmėjo ir patarėjo Ilono Masko automobilį, pasistatydamas „Teslą“ Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje.

Gitanas Nausėda kukliai rūko Vilniaus „Baltųjų rūmų“ parkelyje ant suolelio ir galvoja, ką gi čia tokio politiškai teisingo ir pelningo pareklamuoti pievelėje po kabineto langeliu… gal ekologiškus kiaušinius, kurių prieš Velykas katastrofiškai trūksta JAV?

Mūšio linija

Trampas, tikriausiai pats to nesuvokdamas, sudalyvavo Kremliaus psichologinėje operacijoje, paprašydamas Putino nežudyti apsuptų ukrainiečių. Tai, jog Zelenskis pareiškė, jog rusai Kursko srityje nėra apsupę jokių ukrainiečių dalinių, o Putinas paragino Ukrainos karius pasiduoti, byloja, jog Baltųjų rūmų valdytojas gyvena Kremliaus informacinėje erdvėje.

TASS‘o, „nuo kurio vidurius tąso“, pranešimai mirga nuo asmeninių pagyrimų Trampui, todėl galimas dalykas, jog JAV lyderis mėgaujasi „draugiškos“ Rusijos ditirambais.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Kiras Starmeris surengė virtualų „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą. JK vyriausybės vadovas pareiškė, kad „tai momentas, kai ginklai turi nutilti, tegul barbariški išpuoliai prieš Ukrainą liaujasi kartą ir visiems laikams“.

Gali Starmeris burti norinčių, galinčių, trokštančių ir dar kokių tik nori „inčiųjų“ koalicijas, tačiau, žinia, Maskva seilėmis ir ašaromis netiki.

Vakarų lyderiams derėtų užsisiūti burną ir tiesiog įvesti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. Kas būtų? Nieko. Kremlius paviduriuotų ir nustotų, tačiau būtų išgelbėta tūkstančiai gyvybių.

Prancūzijos žiniasklaidos pirmųjų puslapių puošmena Emanuelis pareiškė, jog Ukraina yra suvereni šalis, todėl jei ji prašo sąjungininkų šalių dislokuoti taikos palaikymo kontingentą jos teritorijoje, ne Rusija sprendžia, ar jos sutinka, ar ne.

Interviu laikraščiui „Le Parisien“ Makronas sakė, kad šis sprendimas nesikeičia – europiečiai neprašys Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino leidimo. Kartu įvardijami miestai, kuriuose galėtų būti dislokuoti kitų šalių kariai, pavyzdžiui, Odesa, Lvovas ir Kijevas.

Prancūzijos prezidentas paaiškino, kad nesiekiama sukurti milžiniškų karinių pajėgų, nes didžiausia kariuomenė Europoje yra Ukrainos kariuomenė.

Tas tiesa, bet kol tuštybės vėjai klaidžios „didžių vyrų“ galvose, o baimė – kelnėse, taikos nematysime.
Ukraina jau panaudojo 1000 km nuotolio sparnuotąją raketą „Long Neptun“ smogdama į naftos perdirbimo gamyklą Tuapsėje, Rusijos teritorijoje. Teigiama, jog dėl Ukrainos atakų prieš driskių gamyklas, naftos gamyba per pastaruosius metus sumažėjo 10 proc.

Nors daug kas pergyvena dėl Rusijos sėkmės Kursko srityje, Ukrainos kariuomenės generalinis štabas konstatuoja, jog karinė operacija pavyko: sustabdytas Rusijos puolimas Ukrainos pietuose ir rytuose, nes į Kursko sritį rusams teko permesti ženklias ordos pajėgas.

Beje, mūšiai Kursko srityje vis dar tęsiasi, ukrainiečiai ne bėga, o tvarkingai sulaiko priešą Sudžos pakraščiuose.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, Medijų rėmimo fondui, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.