Kovo 15 d. 12 val. į virtualų susitikimą susirinko vadinamoji „Norinčiųjų koalicija“ (angl. The Coalition of the Willing) – apie 25 valstybių lyderiai, įskaitant Europos Sąjungos partnerius, Europos Komisiją, NATO, Kanadą, Ukrainą, Australiją ir Naująją Zelandiją.
Susitikime dalyvaus ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pagrindinis klausimas – kaip sugrąžinti taiką Ukrainai, spaudžiant Kremlių ir stiprinant karinę paramą Ukrainos gynybai. Tikimasi, kad šiame susitikime bus paskelbti nauji įsipareigojimai dėl karinės paramos ir ekonominių sankcijų stiprinimo.
Putino vilkinimo taktika – grėsmė taikos siekiui
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo išvakarėse Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Kiras Starmeris pabrėžė, kad Vladimiro Putino reakcija į Donaldo Trampo pasiūlytą taikos susitarimą yra ne kas kita, kaip bandymas vilkinti laiką.
Pasak jo, negalima leisti, kad Putinas žaistų politinius žaidimus su ugnies nutraukimo sąlygomis.
„Negalime leisti prezidentui Putinui žaisti žaidimų su prezidento Trumpo susitarimu. Kremliaus visiškas nepaisymas prezidento Trumpo pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo tik parodo, kad Putinas nėra rimtai nusiteikęs dėl taikos. Jei Rusija pagaliau sės prie derybų stalo, turime būti pasirengę stebėti ugnies nutraukimą, kad užtikrintume rimtą ir ilgalaikę taiką. Jei to neįvyks, turime dėti visas pastangas didindami ekonominį spaudimą Rusijai, kad užbaigtume šį karą. Putinas bando vilkinti, teigdamas, kad prieš ugnies nutraukimą reikia kruopščiai išnagrinėti klausimą, tačiau pasauliui reikia veiksmų, o ne tyrimų, tuščių žodžių ir beprasmiškų sąlygų. Mano žinia Kremliui negalėtų būti aiškesnė: nutraukite barbariškus išpuolius prieš Ukrainą kartą ir visiems laikams bei sutikite su ugnies nutraukimu dabar. Iki tol mes ir toliau dirbsime be pertraukos, siekdami užtikrinti taiką.“– sakė K. Starmeris.
Premjeras taip pat akcentavo, kad pasauliui reikia realių veiksmų, o ne tuščių žodžių. Jis paragino sąjungininkus susivienyti ir didinti spaudimą Kremliui, kad būtų pasiektas teisingas ir ilgalaikis taikos susitarimas.
Ekonominis spaudimas ir karinė parama Ukrainai
Vienas pagrindinių „Norinčiųjų koalicijos“ tikslų – dar labiau sustiprinti ekonomines sankcijas prieš Rusiją ir užtikrinti, kad Ukraina gautų pakankamą karinę paramą kovai su dažnėjančiomis Rusijos atakomis. Tikimasi, kad šiandienos susitikime bus paskelbti nauji konkrečiai įsipareigojimai, susiję su ginkluotės tiekimu ir finansine pagalba Ukrainai.
Be to, sesijos metu lyderiai gaus naujausią informaciją apie antradienį Paryžiuje vykusio gynybos vadų susitikimo rezultatus ir bus aptarti artėjantys kariniai planavimo veiksmai. Starmeris taip pat išreiškė padėką Europos šalims už bendras pastangas stiprinant paramą Ukrainai.
Diplomatinių veiksmų savaitė ir ateities siekiai
Šis susitikimas vyksta po itin aktyvios diplomatijos savaitės. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius lankėsi Paryžiuje, kur susitiko su Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Italijos atstovais, o užsienio reikalų sekretorius dalyvavo G7 ministrų susitikime Kanadoje.
Prieš dvi savaites Londone, Lancaster House rezidencijoje, vyko aukšto lygio susitikimas, kuriame dar kartą buvo pabrėžta būtinybė apsaugoti Vakarų šalis nuo naujų geopolitinių grėsmių. Jungtinė Karalystė jau paskelbė apie planus didinti gynybos biudžetą – nuo 2027 m. jis sudarys 2,5 % BVP, o vėliau planuojama pasiekti 3 % BVP.
Lietuva – veikli koalicijos narė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvaus šiandien vykstančiame susitikime. Lietuva yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, nuolat teikianti karinę ir humanitarinę pagalbą.
Be to, Lietuvos vyriausybė aktyviai dalyvauja sankcijų politikos griežtinime, siekdama, kad Rusija pajustų ilgalaikes ekonomines pasekmes.
Veiksmai, o ne žodžiai
Šiandien vykstantis „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas yra svarbus žingsnis siekiant tvarios taikos Ukrainoje. Pasaulio lyderiai siekia užtikrinti, kad Kremlius negalėtų manipuliuoti derybų procesu, o tarptautinė bendruomenė parodytų vieningą poziciją.
Rusijos ekonominio ir diplomatinio spaudimo didinimas, taip pat Ukrainos karinės gynybos stiprinimas išlieka esminiais elementais, kurie gali nulemti tolimesnę konflikto eigą.
Ko galima tikėtis iš šio susitikimo
Pasak BBC korespondento Kijeve Džeimso Landeilo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš šios dienos susitikimo Londone tikisi dviejų dalykų.
Pirmasis klausimas susijęs su neatidėliotinu laikinu ugnies nutraukimu. Jis norės išgirsti iš europiečių, kokios papildomos pagalbos gali tikėtis Ukraina, kad galėtų užtikrinti paliaubų laikymąsi, jei tokios būtų pasiektos.
Ukrainiečiai jau parodė, kad geba stebėti tiek oro, tiek jūrų erdvę, tačiau ilgame fronto ruože rytinėje šalies dalyje jiems reikės ne tik amerikiečių, bet ir europiečių pagalbos.
Antrasis klausimas – tai įvykių raidos scenarijus po karo pabaigos, jei pavyktų pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą.
Ukrainai svarbu žinoti, kokios gali būti būsimos paramos formos, kiek šalių įsitrauktų į „norinčiųjų koaliciją“ ir kokias pajėgas jos galėtų pasiūlyti.
Svarbiausia, kad šios pajėgos būtų kuo didesnės – tuomet būtų galima bandyti įtikinti amerikiečius prie jų prisijungti, nes šiuo metu JAV atsisako suteikti oro paramą.
Tad pagrindinis šios dienos susitikimo tikslas – kad europiečiai pateiktų kuo daugiau pasiūlymų ir taip įtikintų amerikiečius padėti užtikrinti Ukrainos saugumą ateityje.
Apie „Norinčiųjų koaliciją“
„Norinčiųjų koalicija“ – terminas, naudojamas apibūdinti laikinas tarptautines partnerystes, sudarytas konkretiems tikslams pasiekti, dažniausiai karinio ar politinio pobūdžio. Šis terminas pirmą kartą pavartotas 1971 m. MIT profesoriaus Lincolno P. Bloomfieldo, apibūdinant šalių grupes, savanoriškai susivienijančias bendram tikslui pasiekti.
Pastaraisiais metais „Norinčiųjų koalicijos“ formatas buvo pritaikytas Ukrainos paramos koordinavimui. Nors terminas anksčiau dažniausiai buvo siejamas su karinėmis operacijomis Artimuosiuose Rytuose, dabartinė iniciatyva telkia sąjungininkus, siekiančius sustiprinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
***
JK Ministras pirmininkas K. Starmeris sako įžanginį žodį, vadovaudamas virtualiam „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimui.
