Vaistažolės tradiciškai vartojamos kaip holistinės sistemos, pripažįstančios kūno, proto, širdies ir dvasios ryšį, dalis.
Šiandieninis gyvenimo tempas verčia mus ieškoti įvairių būdų, padedančių kovoti su stresu. Nors nesame pajėgūs stresą visiškai sukontroliuoti, galime rasti būdų kaip sumažinti streso lygį ir susigrąžinti pusiausvyrą. Siekiant palaikyti normalią nervų sistemą, vis dažniau atsigręžiama į gamtą, išbandomos įvairios natūralios vaistažolės, kurios gali padėti sumažinti įtampą ir stresą.
Kas yra nervų sistema?
Mūsų nervų sistemą sudaro du pagrindiniai komponentai: centrinė nervų sistema ir periferinė nervų sistema. Centrinė nervų sistema apima galvos ir nugaros smegenis, o periferinė nervų sistema – už nugaros smegenų esančius nervus, kurie tęsiasi per galūnes, liaukas ir organus.
Šis nervų tinklas priima informaciją ir koordinuoja mūsų reakcijas. Galvos ir nugaros smegenys siunčia signalus per motorinius nervus, kurie nurodo organizmui atlikti svarbiausias funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, seilėtekis, virškinimas ir judėjimas. Savo ruožtu periferiniai nervai siunčia jutiminę informaciją atgal į galvos smegenis.
Periferinei nervų sistemai priklauso autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja mūsų širdies ir kvėpavimo ritmą, virškinimą, lytinį susijaudinimą ir prakaitavimą.
Kaip nervų sistema reaguoja į stresą ir kaip jai padėti
Autonominę nervų sistemą galima suskirstyti į simpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ reakcijas, ir parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už „poilsio ir virškinimo“ būsenas.
Nervų sistemos būklė rodo bendrą organizmo nuotaiką ir savijautą. Kai kūnas susiduria su stresoriumi, jame padaugėja streso hormonų. Kai įstringame lėtinio streso būsenoje, tai apkrauna organizmą, sukeldami įtampą, uždegimą, aukštą kraujospūdį, nerimą ir depresiją.
Kai pereiname į atsipalaidavimo būseną, mūsų kūnas gali geriau atsistatyti, atsigauti po streso ir lengviau atlikti savo pagrindines funkcijas. Štai kodėl reguliarus poilsis, miegas ir mityba yra labai svarbūs tinkamam mūsų organizmo sistemų funkcionavimui.
Sveikatos problemos, miego trūkumas, netinkama mityba, per didelis kofeino kiekis, sudėtingi santykiai, pasaulinės problemos, darbo ir finansinis spaudimas.
Yra daugybė priežasčių, kurios prisideda prie per didelio streso. Laimei, turime „žaliųjų sąjungininkų“, galinčių padėti. Įvairios natūralios vaistažolės vis dažniau naudojamos siekiant padėti nuraminti ir tonizuoti nervų sistemą.
Aptarsime 5 vaistažoles, kurios gali padėti palaikyti normalią nervų sistemą.
Vaistinė melisa
Vaistinė melisa yra vienas geriausių natūralių pagalbininkų nervų sistemai. Šis švelnus, bet veiksmingas augalas gali padėti mažinti stresą, nerimą ir įtampą, skatinti atsipalaidavimą ir gerinti nuotaiką.
Melisoje esantys eteriniai aliejai, flavonoidai ir rozmarininė rūgštis pasižymi raminamuoju poveikiu, kuris gali padėti subalansuoti autonominę nervų sistemą, ypač esant nuolatiniam emociniam ar fiziniam pervargimui. Ji taip pat gali pagerinti miego kokybę, todėl yra naudinga tiems, kurie kenčia nuo nemigos ar per didelio protinio aktyvumo prieš miegą.
Be to, melisa taip pat padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Virškinimo sistema yra glaudžiai susijusi su nervų sistemos būkle, nes žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“. Reguliarus melisos vartojimas arbatos, tinktūros pavidalu gali padėti nuraminti sudirgusią nervų sistemą, skatinti atsipalaidavimą ir didinti organizmo atsparumą stresui.
Paprastoji sukatžolė
Paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca) yra vertingas augalas nervų sistemai, ypač tiems, kurie patiria nuolatinę įtampą, nerimą ar stresą. Jos sudėtyje esantys alkaloidai, flavonoidai pasižymi raminamuoju ir atpalaiduojančiu poveikiu, padedančiu reguliuoti emocinį foną bei mažinti nervinį išsekimą.
Sukatžolė ypač naudinga žmonėms, kurių stresas pasireiškia širdies ritmo sutrikimais, dažnu pulsavimu ar spaudimo pojūčiu krūtinėje, nes ji veikia kaip švelnus kardiotonikas, padedantis sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti kraujospūdį. Be to, ji skatina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą, leidžiančią organizmui geriau atsipalaiduoti ir atsigauti.
Vartojama arbatos, tinktūros ar ekstrakto pavidalu, paprastoji sukatžolė padeda sumažinti pervargimą, pagerinti miego kokybę ir stiprinti nervų sistemą, suteikdama organizmui daugiau atsparumo kasdieniams stresoriams.
Ašvaganda
Ašvaganda, dar vadinama žiemine vyšnia, yra gerai žinoma dėl savo gebėjimo mažinti stresą ir priklauso adaptogeninių augalų grupei. Skirtingai nei kiniškasis ženšenis, kuris pasižymi stimuliuojančiu poveikiu, ašvaganda veikia raminančiai ir gali padėti lengviau užmigti.
Tai vienas iš nedaugelio adaptogenų, turinčių raminamųjų savybių – jis tradiciškai naudojamas nerimo mažinimui, padeda išvengti košmarų, gali būti naudingas sergant lengva obsesinio-kompulsinio sutrikimo forma, kovojant su nemiga bei stiprinant nervų sistemą.
Lotyniškas šio augalo pavadinimas tiesiogiai reiškia „migdantis“, tačiau sanskrito kalboje „Ashwagandha“ sudarytas iš dviejų žodžių: „ashva“ – arklys ir „gandha“ – kvapas. Tokį pavadinimą augalas gavo dėl intensyvaus, arkliui būdingo kvapo, sklindančio iš augalo šaknų.
Strėlialapė verbena
Strėlialapė verbena (Verbena hastata) yra vertingas augalas, padedantis palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, ypač esant emociniam pervargimui, nerimui ir įtampai. Jos sudėtyje esantys glikozidai, flavonoidai ir alkaloidai pasižymi švelniu adaptogeniniu bei raminamuoju poveikiu, kuris padeda organizmui geriau prisitaikyti prie streso ir mažina nervinę įtampą.
Verbena gali būti naudinga žmonėms, kurie patiria per didelį protinį krūvį, nuolatinį nuovargį, turi sunkumų, kai reikia susikaupti. Ji skatina atsipalaidavimą, bet kartu suteikia švelnų energijos pliūpsnį, todėl gali būti naudinga tiek esant nerviniam išsekimui, tiek norint atkurti emocinę pusiausvyrą. Be to, verbena gali padėti palaikyti kokybišką miegą, mažinti nerimą ir skatinti vidinę ramybę.
Valerijonai
Valerijonas yra nervus veikianti medžiaga, padedanti atkurti simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą. Šis šaknies ekstraktas yra gerai žinomas siekiant sumažinti stresą, nerimą, pagerinti miego kokybę.
Valerijonai veikia nervų sistemos pusiausvyrą malšindami skausmą, ramindami nerimą ir atpalaiduodami raumenis. Valerijonas dažniausiai vartojamas prieš pat miegą arba nakties metu pabudus, jis yra viena stipriausių miegą palaikančių žolelių, nesukeliantis įprastinių vaistų migdančio poveikio.