Žodinė padėka Lietuvos darbovietės tampa vis retesniu reiškiniu – beveik trečdalis lietuvių (29 proc.) mano, kad už darbą dėkoti nereikia, o 40 proc. prisipažįsta neištariantys „ačiū“, nes jų organizacijoje nėra dėkingumo kultūros.
Tokią statistiką atskleidė naujausias šalies gyventojų tyrimas
Nors padėka yra svarbi valiuta darbe, žinovai pastebi, jog „atsiskaitymas“ ja vis dar nėra įprasta praktika daugelyje organizacijų. Todėl darbuotojų gerovės platforma MELP pirmą kartą Lietuvoje rengia „Ačiū kolegai dieną“, kuria darbuotojai kviečiami padėkoti vieni kitiems ir taip ugdyti dėkingumo kultūrą.
„Tai, jog tiek daug žmonių mano, esą atliktos užduotys darbe yra pareiga, o ne priežastis padėkoti, kelia nerimą. Toks požiūris atitinkamai kuria darbinę kultūrą, daro įtaką asmeniniams santykiams – mažėja tarpusavio pasitikėjimas, o darbo aplinka tampa nemotyvuojanti. Būtent dėkingumas yra vienas paprasčiausių būdų palaikyti teigiamą atmosferą organizacijoje.
Juk ištarti „ačiū“ – nieko nekainuoja
Kiekvienas iš mūsų šios valiutos turime pilnas kišenes. Panaudotas šis paprastas žodis gali padaryti didžiulį pokytį. Ir priešingai – jei nedėkojame, ilgainiui tai daro neigiamą įtaką tiek psichinei darbuotojų būsenai, tiek įmonės rezultatams“, – sako MELP vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Anot žonovo, dėkingumo kultūra darbovietėje taip pat neatsiranda savaime – ją formuojame mes patys. Vis dėlto, V. Šiugždinis pažymi, jog užuot ištarę „ačiū“, dažniau esame linkę pastebėti tai, kas blogai:
„Žmonės neretai susitelkia į problemas, o ne į laimėjimus. Vadovai linkę pabrėžti klaidas, kolegos – tai, kas trukdo jų darbui. Toks požiūris sukuria nuolatinį spaudimą, darbuotojai jaučiasi neįvertinti. Tačiau kai imame pastebėti teigiamus dalykus, dažniau vienas kitam „atsiskaitome“ gražiu žodžiu, o ne kritika, laimime visi.
Kai vadovas pastebi ir įvertina darbuotojų pastangas, dėkingumo ratas įsisuka natūraliai – vidurinės grandies vadovai ima dažniau dėkoti savo komandai, šie savo ruožtu skatina kolegas, kolegos – vieni kitus.“
Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, jog kas dešimtas (10 proc.) niekada nėra nesulaukęs padėkos iš kolegų.
Be to, „ačiū“ retai sako ir organizacijų lyderiai, mat beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų teigia niekada šio žodžio neišgirdę iš savo vadovo – šią statistiką parodė kitas, praėjusių metų rudenį MELP užsakymu atliktas kitas tyrimas.
Kviečia padėkoti kolegoms
Siekdami atkreipti dėmesį į padėkos svarbą darbo aplinkoje ir padėti pamatus dėkingumo kultūrai, MELP pirmą kartą Lietuvoje rengia „Ačiū kolegai dieną“ (angl. Employee Appreciation Day).
Ji nuo 1995-ųjų metų minima ir pasaulyje, o dieną sumanė Dr. Bobas Nelsonas, vėliau įkūręs ir tarptautinę Pripažinimo profesionalų asociaciją (RPI), kuri siekia stiprinti darbuotojų tarpusavio pripažinimą. Šis sumanymas kasmet minimas pirmąjį kovo penktadienį, šiemet – kovo 7-ąją.
„Tarp mūsų yra labai daug žmonių, kurie niekada darbe nėra išgirdę padėkos. Norime pakeisti šią padėtį ir padaryti, kad ją išgirstų kiekvienas. Todėl rengiame „Ačiū kolegai dieną“ – skatiname bent kartą per metus pastebėti vieni kitus bei išreikšti dėkingumą.
Prisijungti prie šio sumanymo kviečiame visas šalies įmones ir organizacijas, skatiname juos šią dieną dėkoti kolegoms – tiek viešai, tiek įmonės viduje. Pradėję nuo savęs, geru pavyzdžiu galime įkvėpti ir kitus“, – sako V. Šiugždinis.
Jis atkreipia dėmesį, jog padėkoti galima įvairiais būdais
„Tai gali būti paprastas „ačiū“ prasilenkiant koridoriuje, trumpa asmeninė žinutė „Teams“ ar kitoje vidinėje platformoje, įrašas socialiniuose tinkluose, o gal tiesiog simbolinis gestas, pavyzdžiui, bendradarbio pavaišinimas puodeliu kavos. Dėkingumas neturi taisyklių – svarbiausia, kad pats veiksmas būtų nuoširdus.“
Šiugždinis prideda, jog ilgalaikis šios dienos tikslas – kad ji taptų ne vienkartiniu paminėjimu, o savotišku įpročiu.
„Pirmaisiais sumanymo metais siekiame, kad bent šią dieną kiekvienas darbuotojas išgirstų padėką. Tačiau ilgainiui tikimės, kad „Ačiū kolegai diena“ įsitvirtins kaip kasmetinė šventė Lietuvos organizacijose, o darbuotojams ištarti „ačiū“ taps natūraliu kasdieniu įpročiu, padedančiu darbe jaustis geriau“, – sako jis.
Šalies gyventojų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai šalies gyventojai gauna žodinę padėką ir priežastis, kodėl kolegos vieni kitiems nedėkoja, šių metų vasario mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ apklaususi 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Buvo toks atvejis: padovanojau V. V. Landsbergiui vieną iš savo literatūrinių darbų ir jis man duoda pinigus. “Nereikia, – sakau, – aš dovanoju”. O jis deda pinigus man ant stalo ir sako: “Už gerai atliktą darbą reikia visuomet kaip nors atsidėkoti”. Užtekę, aišku, man būtų buvę ir “ačiū”, bet nesivysi, gi, išeinančio jo iš paskos ir kiši pinigus atgal jam į kišenę.
P. S. Vėliau nuėjau į parduotuvę Laisvės alėjoje ir įsigijau Vytauto V. Landsbergio atliekamų bardo dainų plokštelę. Taigi, “ačiū” už “ačiū”, Vytautai.