Pastaruoju metu diskusijos apie karo Ukrainoje sureguliavimą įgavo naują pagreitį, tačiau buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos požiūris į dabartinę padėtį leidžia suprasti, kad tikroji kova dar net neprasidėjo.
Jo interviu BBC rusų redakcijai atskleidžia tiek globalių geopolitinių jėgų persigrupavimą, tiek Ukrainos strateginius pasirinkimus, kurie gali nulemti šalies ateitį.
Taikos perspektyvos: optimizmo mažėjimas
Dar visai neseniai buvo populiaru kalbėti apie Ukrainos pergalę, tačiau šiandien ši sąvoka pamažu išnyksta iš politinių diskusijų. Vakarų sostinės vis dažniau pabrėžia karo užbaigimo, o ne Ukrainos pergalės svarbą.
D. Kuleba atvirai sako, kad tai nepalanki tendencija Ukrainai – jei pati šalis nustos tikėti pergale, tarptautinės paramos mažėjimas taps neišvengiamas.
Tiesa, Vakarai kol kas nesiūlo jokių konkrečių susitarimų, tačiau vis dažniau užsimenama apie paliaubas ar laikiną karo pauzę.
D. Kulebos teigimu, tokia pauzė būtų naudinga Rusijai, nes ji galėtų pasiruošti naujai agresijos bangai. Pasak jo V. Putino tikslas – ne dalinis susitarimas, o visa Ukraina, todėl derybos su Maskva būtų tik trumpalaikis sprendimas.
Trampo politika ir naujas geopolitinis balansas
Svarbų vaidmenį šioje padėtyje atlieka JAV laikysena po Donaldo Trampo sugrįžimo į politikos areną. Anot D. Kulebos, naujoji JAV administracija ne tik mažina paramą Ukrainai, bet ir peržiūri visus transatlantinius santykius, keisdama tradicinę strategiją.
D. Kuleba išreiškia susirūpinimą, kad JAV dabar kuria alternatyvią „civilizaciją“, kuri labiau orientuota į dešiniųjų jėgų Europoje stiprinimą, o ne tradicinių Europos Sąjungos institucijų išlaikymą. Pasak jo, tai reiškia, kad D. Trampas gali siekti naujų sąjungininkų Europoje, nepaisant senųjų transatlantinių partnerių.
Ar įmanoma susitarti su Putinu?
D. Kuleba atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokios paliaubos ar susitarimai tarp JAV ir Rusijos nebus patikimi, nes Putinas nesilaiko jokių susitarimų, o bet kokia pauzė būtų tik laikinas strateginis manevras.
Jis teigia, kad Ukrainos užsienio politikos prioritetas – neleisti, kad susitarimai būtų sudaryti be pačios Ukrainos dalyvavimo, nes priešingu atveju tai reikštų priverstinį teritorijų praradimą.
< Be to, D. Kuleba pabrėžia, kad Ukraina negali sau leisti sumažinti savo reikalavimų – ji turi toliau siekti visiško teritorinio vientisumo atkūrimo ir narystės NATO, nes bet kokia kita strategija lemtų silpnėjantį tarptautinės bendruomenės palaikymą.
Izraelio modelis – Ukrainos ateitis?
Atsižvelgdamas į galimus karo baigties scenarijus, D. Kuleba svarsto ir Izraelio modelį, kuriame pagrindinis šalies saugumo garantas yra stipri kariuomenė. Jis svarsto, kad Ukraina galėtų vystyti galingą karinį pajėgumą, kuris užtikrintų ilgalaikę nepriklausomybę net ir be NATO.
Tačiau iškyla esminis klausimas – kas finansuos tokią sistemą? Jau dabar Vakarų parama Ukrainai mažėja, o partneriai nerodo noro ilgalaikėje ateityje remti visišką šalies militarizaciją. Todėl D. Kuleba atkreipia dėmesį į tai, kad nors toks modelis teoriškai įmanomas, tikrovėje jo įgyvendinimas gali būti labai sudėtingas.
Ukraina turi išlikti stipri ir nepriklausoma
D. Kuleba aiškiai mato geopolitinį neapibrėžtumą, kuris gali lemti Ukrainos likimą. Šis jo interviu numato Ukrainai tris svarbiausius uždavinius:
- Išlaikyti tikėjimą pergale ir neleisti, kad tarptautinė bendruomenė spaustų ją daryti nereikalingas nuolaidas.
- Neprarasti savo strateginės iniciatyvos, neleidžiant Rusijai įgyti pranašumo dėl tariamų paliaubų.
- Ieškoti ilgalaikių gynybos sprendimų, kurie leistų Ukrainai apsiginti tiek su NATO pagalba, tiek ir savarankiškai.
D. Kulebos pagrindinė mintis aiški – karas dar toli gražu nesibaigė, ir Ukraina privalo ruoštis ilgam ir sudėtingam išlikimo etapui.
Kaip viename pokalbyje Izraelio karininkas G. Tamar patarė ukrainiečiams. Jūsų padėtis tokia pati , kaip ir mūsų, žydų, kad kaimynų nepasirinksi. Taigi likimas toks ; viena ranka laikysite plūgą , kita ranka šautuvą.
,,D. Kuleba išreiškia susirūpinimą, kad JAV dabar kuria alternatyvią „civilizaciją“, kuri labiau orientuota į dešiniųjų jėgų Europoje stiprinimą, o ne tradicinių Europos Sąjungos institucijų išlaikymą.”
– Alternatyvią ,,civilizaciją” kuria kominterno padaliniai PEF, PSO, JT ir daug kitų, užvaldę daugelį Laisvojo pasaulio įstaigų ir spaudą. To nepastebėti gali tik tie, kurie patys tame dalyvauja arba tiesiog mažaraštės propagandos aukos. Trampo administracija šiai ,,permanentinei revoliucijai” ėmė priešintis. Aišku, sukeldama kominterno tinklo cypimą. Ukrainiečiai, Trampas jūs negali priversti nustoti kariauti. Jis tik rengia pasiūlmą. Yra tik du būdai – taikus susitarimas (ir tada abi pusės turės daryti nuolaidas) ir karinis (JAV jo neatmeta, bet bando išvengti, nes pasekmės visam pasauliui gali būti nenuspėjamos).
YouTube: Трамп принизив ЗЕ: «У Зеленського 4% рейтинг. Треба вибори»
ir ne greičiau – sunaikinti visas užsienyje esančias Vovano pilis ir keletą jo bunkerių? O taip pat ir visas jo banko sąskaitas? Kad suprastų, jog toliau bus tik jam pačiam blogiau? Ir neliks urvų, kur pasislėpti?
Bet jei teisinga Švabo pasisakymas, ka Pu yra jo mokinys, tai gal nėra taip paprasta. Jau nekalbant apie branduolinę žiemą.