2025 m. sausio 15 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namų salėje, dalyvaujant gausiam būriui mokslo, kultūros ir istorijos bendruomenės ekspertų, visuomenininkų, Draugija Pilis surengė pokalbį apie tyrimų bei galimų darbų, užtikrinančių Gedimino kalno ir šlaitų stabilumą ir Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų, statinių ir aptvarų atkūrimą. Architektas Rimas Grigas pristatė Vilniaus Aukštutinės pilies kalno atliktus ir planuojamus atlikti tvarkybos darbus.
Pokalbyje pasisakiusių nuomone Vilniaus Aukštutinė pilis yra vienas iš reikšmingiausių tautos laisvės ir valstybingumo simbolių. Šalia tautinės vėliavos, tautiškos giesmės, valstybės herbo – Vyčio, atkurta Vilniaus Aukštutinė pilis būtų ženklas, rodantis kas esame ir kuo norime būti – klestinčia tauta ir tvirta valstybe. Todėl, vieninga apie keturiasdešimt dalyvių nuomone, tvarkant pilies kalną reikia kartu pasirūpinti sąlygomis, reikalingomis Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimui.
Šiuo metu planuojami Gedimino kalno šlaitų ir esamų rūmų liekanų tvarkybos darbai yra finansuojami 15 milijonų Eurų suma iš Valstybės rezervo lėšų skirtų 2025–2027 metams. Planuojami darbai numato tik sustabdyti Kunigaikščių Rūmų liekanų ir gynybinės sienos deformacijas bei likviduoti Pilies kalno šlaitų nestabilumą.
Pokalbio dalyviai mano, siekiant ekonomiškumo, šiuo metu numatytieji Pilies kalno tvarkybos darbai turėtų būti atlikti taip, kad sudarytų galimybes be papildomų Pilies kalno tvarkybos darbų ateityje saugiai atkurti Vilniaus Aukštutinės pilies rūmus ir kitus statinius.
Įžanga įdomi, bet per plati – žadėtoms diskusijoms laiko beveik neliko. Kitkauską sugebėjo taip įrašyti, kad beveik nesigirdi per kažkokį ūžimą. Kaušpėdo metodas techniškai naudingas, bet, kaip sakė Žiliukas, sprendimus palikim restauratoriams.
Gedimino laikotarpis- tai, regionui krikščionėjant, vedęs Lietuvą ne latvių, estų, suomių, skandinavų keliu, o sukišęs Lietuvą su lietuvybe Lenkijos 300-400 metų smaugyklon, kurioje kelias vedė Rusijos pragaran. Taigi imtumės Mindaugo – Vorutos, Vytenio – Vilniaus (Pilėnų) laikų paieškų ir jų atitinkamo įamžinimo. Pagaliau, jeigu po katedra rasta apie 15 cm storio žmonių ir gyvulių kaulų sluoksnis, tai ar ne Soule (žodžių suolos, salos – kaimos reikšmė?) mūšio vieta. Kur šiais atvejai dar lietuviškos Lietuvos, Vilniaus tyrimai, jos istorijos galimi įamžinimai!?. Ieškokime -įamžinkime Vilniuje savo, o ne sulenkėjimo, šaknis.
su seriale rodytu įvykiu. – Prieš keletą mėnesių LRT TV baigė rodyti vokiečių bei austrų serialą „Kalnų daktaras”. Poroje paskutinių jo dalių svarstyta ant kalno medkirte mašina dirbusio žmogaus žūtis.
Kadangi tenykštė kalnų turizmo įmonė sugalvojo įrengti turistams keltuvą (ir taip padidinti keliautojų sunešamus pinigėlius), prireikė iškirsti medžius jo šlaite. Darbuotasi BE specialisto leidimo (matyt todėl, kad nebūtų jo gavę?). O kai tyrėjas gavo žodį, jis paaiškino, jog JOKIU BŪDU NEGALIMA kirsti/rauti medžių nuo šlaito, nes dėl to PRADĖS SLINKTI KALNO GRUNTAS.
Gedimino kalne neapsiribota keltuvui iškirstu taku. Kai jau ėmėsi, tai kirto iš peties – visą kalną pliką paliko. Ir nuo tada prasidėjo jo šlaitų slinktys, kilo pavojus ir pačiai piliai. O juk buvo pasikviesta ir užsienio specialistų į pagalbą!? (Ką konkrečiai – sutartyje, kasos išmokų dokumentuose parašyta.) Negi jie tam pritarė? Jei taip – kodėl? Juk, be viso to, ką dabar matėme ir matome, grunto slinktys galimai palaidojo, kas kalne paslėpta*, kas susiję su jo paties, Gedimino pilies, su čia pat buvusios baltų šventvietės, su Vilniaus, jo apylinkių bei Lietuvos istorija?
Taigi, koks buvo mero, jo pritrauktų įmonių bei patarėjų tikslas?
…………………………..
* Kalno naikinimo meto spaudoje rašyta apie jame slypintį, lyg ir caro įrengtą tunelį (buvo ir nuotrauka) bei jame esančius slėpinius.
Buvo skelbta Lietuvos Mokslų akademijos specialistų ekspertizės išvada: šlaituose reikia medžių, palaipsniui keičiant tinkamesnėmis rūšimis.
Bet paklausyta tų, kas šaipėsi iš to…
Sprendimas buvo priimtas iš anksto. Variantai ir galimos pasekmės, manau, svarstomos nebuvo. ,,Valdžia žino geriau”.
Ar ne Poderskis – dabar Aplinkos ministras, tada Vilniaus savivaldybės administratoriumi buvo.
Turbūt, kad nuspręsta buvo iš anksto. Matyt, ne iš nieko Justinas Marcinkevičius prieš mirtį be kita ko pasakė: “Saugokite Gedimino kalną”.