Muitų balionas Kanadai ir Meksikai subliūško. Bent jau mėnesiui.
Donaldas Trampas po dviejų 45 min. trukmės pokalbių su Kanados ir Meksikos lyderiais nusprendė atidėti 25 proc. muitų įvedimą. Priežastis: pažadai, kuriuos išgirdo.
Tarp jų – 10 tūkst. Meksikos ir Kanados karių dislokavimas atitinkamuose pasienio ruožuose, siekiant stabdyti nelegalų srautus ir fentanilio patekimą į JAV; dar didesnis dėmesys iš to lobstančių gaujų užkardymui; investicijos į sienos apsaugos technologijas.
Situaciją galima verti dviprasmiškai. Viena vertus, D. Trampas pasiekė, ko norėjo: apčiuopiamą rezultatą. Įsipareigojimai nuskambėjo, ir juos prezidentas gali pristatyti kaip politinę pergalę. Kokie jie? Neatrodo, kad matysime pasienio kontrolės revoliuciją.
Sienos su Meksika bendras ilgis, įskaitant naturalius barjerus – per 3,1 tūkst. km. Nesu ekspertas vertinti, ar 10 tūkst. karių bus esminis veiksnys.
Kaip ir kiti pažadai – jau nekalbant apie tai, kad jų įgyvendinimas bus laipsniškas ir plačiajai visuomenei nematomas.
Dažniausiai politinis teiginys „dislokuosime 10 tūkst. karių“ nereiškia, jog artimiausiu metu ten iš tikro atsiras papildomi 10 tūkst. karių.
Kita vertus, pakankamai drastiškų priemonių – muitai visom prekių grupėm yra tai – pasitelkimas dėl tokio sąlyginai migloto rezultato kels kaštų/naudos klausimą.
Bent jau trumpalaikis neigiamas efektas tikėtinas – pasitikėjimo sumažėjimas. D. Trampas vilsis, kad tą kompensuos JAV galios baimė – ir galbūt jis teisus.
Bet kuriuo atveju saga nesibaigia. Sprendimai dėl Kanados ir Meksikos viso labo atidėti mėnesiui – arba iki kitos Truth Social žinutės.
Toliau – diskusijos dėl, D. Trampo teigimu, neišvengiamų muitų ES.
Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Kojala siekia įpiršti įsitikinimą, kad Trampui pirmiausia rūpi pasirodyti nugalėtoju (,,prezidentas gali pristatyti kaip politinę pergalę”). Turbūt sprendžia iš savo rėmėjų elgesio, kad tikslo tarnauti šalies interesams negali būti iš principo. Jei bent teoriškai prileistų, kad tarifai (muitai) ar kalbos yra tik priemonės, tada klausimas paprastas – ar visa tai turėjo poveikį ? Turėjo. Jau dabar nelegalų srautas faktiškai nutrūko. Ir taip visose srityse. Bet komunodemokratų propagandistus būtent tai ir neramina. Nes tenka pripažinti, kad visa ta jų varyta propaganda, kad Trampas ,,nenuspėjamas”, ,,kvailas savimyla” ir ,,Putino gerbėjas” paaiškėja tebuvus paistalai, o, greičiausia -apmokamas melas.
Kodėl subliūško, o ne subliuško ? (Subliuško, manau, Kojalos ir kitų komunodemokratų propaganda, o ne Trampo politika.)
Rytais JAV atžvilgiu Kremlius vadina į Rytus nuo abiejų Amerikų žemynų esančias Europos (pirmiausia ES) ir Afrikos kontinentų šalis. Todėl ekonominę koncepciją savo gynybai nuo Vakarų (įskaitant ES) ji derina su politkorektiškais jam Indijos bei Kinijos ekonominiais, taip pat galimais ir kariniais, sprendimais. ES, taigi, atsiduria šių keturių ekonominių gigantų ekonominiuose bei kariniuose spąstuose. O, kur dar religiniai skirtumai? Ir išeina, kad saga, anot Lino Kojalos, ne tik kad nesibaigia, bet dar yra ji pradinėje stadijoje.
YouTube: 47-ГО УЗНАЕШЬ ПО ДЕЛАМ: ПРОЗРЕЛИ? #веллер 04 02 2025
Citata: “Bet kuriuo atveju saga (iš anapus Atlanto) nesibaigia”. Jeigu jau minim Atlantą, ta proga atminti reikia žinomą dingusių pasaulių ieškojimo autoritetą Ignotą Žiogelį (1821 – 1891), knygos “Atlantida – prieštvaninis pasaulis” (anglų k.) autorių, kurį, užsieniečių teigimu, drąsiai galima apvilkti Platono mantija ir pavadinti jį atlantologijos tėvu. Šis, nuo Anykščių kilęs lietuvis pasaulyje žinomas Ignatius Donnelly vardu (Ist. par. į Lietuvą, e-formatas, p. 18). Tad, kokie netikę tie anykštėnai yra, kad miesto centre nėra iki šiol jam dar pastatyto paminklo, nors minėta knyga guli Anykščių bibliotekos lentynoj ganėtinai jau seniai. Kita vertus, laukia gal jie, kol, šylant klimatui, sala Grenlandijos nersis po vandeniu gal pati, ir “būt ar nebūt” problemos ant žemės paviršiaus jai iš viso gal nebeliks.