I dalis čia.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1952 m. birželio 7 d., protokolas nr. XXIV/52 Posėdyje, tarp kitko, buvo aptartas pasiruošimas naujiesiems 1952/53 mokslo metams.Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Jan Žyškevič (Jan Żyszkiewicz) aptarė lietuviškų mokyklų darbą ir pablogėjusį lietuvių požiūrį į pilietinių pareigų vykdymą. Lietuviškų mokyklų darbas buvo ne kartą aptarinėjamas.
Pastebėta, kad jau kurį laiką lietuviai priešiškai nusistatę valstybės atžvilgiu. Jau 2 mėnesius nemoka mokesčių ir nepristato privalomų duoklių.
Yra tokie jų pasisakymai
„Esu lietuvis ir man nieko nepadarysite, kad nemoku mokesčių.“ Lietuviškų pamokų įvedimą ir lietuviškų mokyklų įkūrimą jie išnaudojo priešiškiems tikslams, neatitinkantiems partijos ir vyriausybės programos.
Švietimo skyrius kartu su mokytojais turėtų šią problemą aptarti ir pateikti Prezidiumui ataskaitą.
Jo pasisakymą papildė Prezidiumo sekretorius Francišek Valicki (Franciszek Walicki). Jis sakė: „Lėšų skyrimas Švietimo skyriui priklausys nuo to, kiek surinksime mokesčių.
Tai labai svarbus dalykas. Mokytojai kartu su mokiniais ir Tėvų komitetais gali šiame reikale padėti. Šį klausimą reikia vertinti labai griežtai. Švietimo skyrius ras būdą, kaip tai padaryti.“
Šiuo reikalu taip pat pasisakė Punsko pagrindinės mokyklos vedėjas Stanislav Lysakovski (Stanisław Łysakowski). Jis kalbėjo: „Šis reikalas pristatytas perdėtai. Aš nepastebėjau tokio dalyko.
Pastebėjau tik didelį lietuvių potraukį dalyvauti kultūriniame gyvenime. 1952/53 m. m. lietuviškos mokyklos bus Navinykuose, Vidugiriuose, Punske. Vadovėlius pristatys Švietimo ministerija, o juos išplatins mokytojai. Mokytojai daug prisidėjo prie finansinio-ekonominio plano įgyvendinimo.“
Švietimo skyrius įpareigos mokytojus, kad įvertintų padėtį lietuviškose mokyklose.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdis, vykęs 1952 m. gruodžio 17 d.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo Švietimo skyriaus vedėjas Piotr Chuchnovski (Piotr Chuchnowski) apie lietuvių švietimą taip kalbėjo: „Pradžioje, kai kūrėsi lietuviškos mokyklos, žmonės žiūrėjo įtariai (nepatikliai).
Nuogąstavo, ar mokiniai bus aprūpinti vadovėliais, o mokyklos – mokymo priemonėmis. Kai tai buvo padaryta, požiūris pasikeitė. Švietimo skyriaus inspektoriaus pavaduotoja lietuviškoms mokykloms Stefanija Ševčyk (Stefania Szewczyk[1]) neatliko tikrinimų.
Ji gerai moka lietuvių kalbą ir yra atsakinga už lietuvišką švietimą. Vaiponios kaimo gyventojai pateikė prašymą įkurti kaime lietuvišką mokyklą, kadangi joje mokosi tik 2 lenkų tautybės vaikai. Šių mokyklų įkūrimas neturėjo įtakos lietuvių įsipareigojimų įgyvendinimui.“
1953 m. vasario 11 d. įvyko Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdis. Jo metu buvo priimtas nutarimas dėl lietuviškų knygų.
Nutarimas nr. XV/22/53
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas nutarė kreiptis su prašymu į Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumą, kad pasistengtų atsiųsti per Centrinę bibliotekų valdybą dabartinės lietuvių literatūros knygų bibliotekoms ir bibliotekų punktams, kur gyvena lietuviai.
Nutarimą dėl bibliotekų ir jų punktų aprūpinimo dabartinės lietuvių literatūros knygomis parėmė Prezidiumo pirmininkas Miečyslav Vnučko (Mieczysław Wnuczko).
Jis taip kalbėjo
„Tokiuose valsčiuose, kaip Punskas, Krasnavas, iš dalies ir Berznykas, kuriuose gyvena lietuviai, reikėtų bibliotekų punktus aprūpinti dabartinės lietuvių literatūros knygomis, dėl jų trūkumo sumažėjo skaitytojų skaičius.
Šiuo reikalu reikia kreiptis į Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumą su prašymu, kad per Bibliotekų centro valdybą atsiųstų [tokių] knygų. Reikia kreipti didelį dėmesį į bibliotekų ir svetainių veiklą, kadangi per šias įstaigas galima praplėsti valstiečių žinias ir tokiu būdu daryti įtaką ekonomikos (ūkio) plano vykdymui.“
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1953 m. birželio 10 d., protokolas nr. LVI/53
Per šį posėdį buvo pateikta Pagrindinių mokyklų pasiruošimo naujiesiems 1953/54 mokslo metams ataskaita. Joje pranešta, kad 1952/53 m. m. Suvalkų apskrityje buvo 4 mokyklos (Punske, Vaitakiemyje, Vidugiriuose ir Navinykuose) su lietuvių dėstomąja kalba.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1953 m. liepos 8 d., protokolas nr. LXI/53
Prezidiumo narys Piotr Chuchnovski (Piotr Chuchnowski) kreipėsi į Prezidiumą, prašydamas paaiškinti, ką daryti su Krasnavo valsčiaus gyventojų pateiktu prašymu dėl 8 lietuviškos klasės įkūrimo. Tokios klasės įkūrimas nepasiteisins (neturi pagrindo), kadangi jau dabar veikia lietuviškos pagrindinės mokyklos.
Prašymas motyvuojamas tuo, kad lietuvių jaunimas baigęs pagrindinę mokyklą nenori mokytis 8 klasėje dėl esančio nesutarimo tarp lenkų ir lietuvių.
Krasnavo valsčiaus liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas pareiškė, kad prašymą lietuvių vardu parašė turtingiausi Vidugirių kaimo ūkininkai, kurie daro įtaką kitiems lietuviams.
Prezidiumas mano, kad davus atitinkamą atsakymą, prašymą reikia perduoti aukštesnei administracijai, kad priimtų sprendimą šiuo reikalu.
Suvalkai, 1953 m. liepos 11 d.
Protokolą parašė I. Tylenda, o po juo pasirašė šie asmenys
Prezidiumo pirmininkas Jan Tarasevič (Jan Tarasiewicz), Prezidiumo sekretorius Francišek Valicki (Franciszek Walicki), Prezidiumo narys Piotr Chuchnovski (Piotr Chuchnowski), Prezidiumo narė Veronika Aleturovič (Weronika Aleturowicz).
[1] S. Ševčyk buvo Lietuvos lenkė, kurią aš prisimenu, kai ji buvo atvykusi į Lumbių pagrindinę mokyklą tikrinti lietuvių kalbos pamokų.
