Prieš šimtmetį, 1925 m. sausį, Kaune buvo išleistas mėnesinis literatūros ir meno žurnalas Baras. Jį leido „Dainavos“ bendrovė, redagavo Faustas Kirša, spausdino „Švyturio“ spaustuvė.
Bendrovę „Dainava“ įsteigė Faustas Kirša, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras Vaičiūnas ir Mykolas Vaitkus.
Kiekvienas narys įnešė į bendrovės kasą po 400 litų. Lėšos buvo skirtos žurnalui Baras ir kitiems leidiniams leisti. Prie spaudos finansavimo prisidėjo ir Švietimo ministerija.
Baras nebuvo pirmasis literatūrai, menui ir kritikai skirtas leidinys Lietuvoje. 1912–1914 m. ėjo panašaus turinio žurnalas Vaivorykštė, 1915 m. – almanachas Pirmasai baras, 1920 m. – almanachas Dainava, 1920–1923 m. – žurnalas Skaitymai, 1923–1924 m. – žurnalas Gairės.
Pirmajame Baro numeryje paskelbtame „Redakcijos pasiteisinime“ leidėjai neslėpė, kad seka anksčiau leistais almanachais, nes šie buvę išskirtiniai.
Žurnalo pavadinimas rodė redakcijos ketinimą tęsti Pirmojo baro almanachą, taip pat abu leidinius siejo tie patys tekstų autoriai, panaši struktūra, Adomo Varno kurtas dizainas, kalbos tvarkymo ypatybės.
Antra vertus, Baras skelbė, jog sieks savitumo, nesitenkins mėgdžiojimu. Leidinys žadėjo nuomonių ir vertinimo bruožų įvairovę, pagalbą lietuvių kūrėjams, erdvę naujiems kūrybos sumanymams.
1924 m. lapkričio 29 d. buvo gautas leidimas Barą spausdinti, jis turėjo išeiti gruodį, tačiau redaktorius F. Kirša leidyba ėmė rūpintis tik kitų metų sausį. Pirmąjį žurnalo numerį sudarė net 124 puslapiai, ne veltui leidėjai numerius dar vadino knygomis.
A. Varnas sukūrė Baro viršelio dizainą ir antraštinio lapo vinjetę. Viršelyje buvo pavaizduotas stilizuotas aukuras kalnų fone, įrėmintas dviejų žmonių siluetų. Adomas Jakštas pirmojo numerio recenzijoje pareiškė, kad viršelis nesąs gražus. Gal todėl, o gal dėl kitų priežasčių nuo ketvirto numerio Bare A. Varno grafikos darbų nebeliko.
Matyt, uždelstas išėjimas lėmė, kad pirmasis žurnalo numeris skaitytojus pasitiko keistoku pranešimu – „Būga mirė“ (kalbininkas Kazimieras Būga buvo miręs 1924 m. gruodžio 1 dieną). Kitame lape buvo įdėta K. Būgos Lietuvių kalbos žodyno ištrauka.
Taip pat buvo skelbiami kalbininkui pagerbti skirti F. Kiršos, B. Sruogos ir A. Varno tekstai. A. Jakštas recenzijoje šmaikštavo, kad Baro leidėjai išliaupsino K. Būgą, tačiau jo rašybos nuostatų kažkodėl žurnale nesilaikė. Iš tiesų, žurnalo tekstuose prielinksnis ir priešdėlis „į“ buvo keičiami į „in“, pavyzdžiui: invykiai, in žiūrovus, instabiai ir t. t.
Pirmajame numeryje poezijos paskelbė Vincas Mykolaitis-Putinas, F. Kirša, Adomas Lastas, P. Vaičiūnas, avangardinės prozos – Jurgis Savickis.
Ištrauką iš neįprasto žanro kūrinio (prozos ir dramos dialogų veikalas, autoriaus pavadintas poema) „Dangaus ir žemės sūnūs“ paskelbė V. Krėvė-Mickevičius. Taip pat buvo įdėta vertimų: Motiejaus Gustaičio išverstos Sarbievijaus odės ir F. Kiršos išverstas Adomo Mickevičiaus sonetas.
Reikšmingą pirmojo Baro numerio dalį sudarė praėjusių, 1924 metų, Lietuvos kultūros gyvenimo apžvalga. J. Tumas-Vaižgantas aptarė grožinę literatūrą, Mykolas Biržiška – literatūros istorijos ir teorijos veikalus, Vaclovas Biržiška – naujausius bibliografijos darbus.
Paulius Galaunė paskelbė du straipsnius: apie lietuviškos knygos meną ir lietuvių dailės naujienas. Vladimiras Dubeneckis davė esė apie architektūrą. Straipsnius teatro tema paskelbė Vytautas Bičiūnas, Vladas Didžiokas ir Mykolas Vaitkus.
Apie operą rašė Viktoras Žadeika. Juozas Žilevičius aptarė 1924 metų muzikos įvykius provincijoje ir Klaipėdos krašte.
Vėlesni Baro numeriai išėjo kuklesni, apie 80 puslapių, paskutinis dvigubas numeris – 160 puslapių. Bare bendradarbiavo daugiau kaip 40 literatų ir kritikų.
Be jau paminėtų autorių, poezijos leidinyje paskelbė Juozapas Albinas Herbačiauskas, M. Gustaitis, Juozas Tysliava ir kiti, prozos – Augustinas Gricius, Ignas Šeinius, Petras Tarulis, Antanas Vienuolis-Žukauskas.
Jonas Mačiulis-Maironis per kelis numerius publikavo dramą „Vytautas pas kryžiuočius“. Baro proza ir dramaturgija, pasak Leono Gudaičio, turėjo įvairių literatūros srovių bruožų: realizmo, impresionizmo, neoromantizmo ir avangardizmo. Skirtingų srovių kūriniai praturtino žurnalą.
Baras daug dėmesio skyrė tautinės kultūros reiškinių vertinimui, dėl kai kurių iš jų tarp kritikų ir kritikuojamųjų spaudoje kildavo karštų svarstymų, ginčų.
Pvz., M. Biržiška aštriai kritikavo lietuvių literatūros kritikos „monopolistą“ A. Jakštą. Pastarasis kaltintoją Baro recenzijoje pavadino geru žmogumi, bet blogu mokslininku.
Bendramintį M. Biržišką palaikė B. Sruoga. Kritikos straipsnių bei esė paskelbė Sofija Čiurlionienė, Julijonas Lindė-Dobilas, J. A. Herbačiauskas, J. Tumas-Vaižgantas ir kiti. Apie dailę ir vaizduojamojo meno naujienas Bare rašė Ignas Šlapelis, Justinas Vienožinskis, A. Varnas.
Literatūra
„Baro“ vakaras. Lietuvos žinios, 1925, rugs. 11, Nr. 202, p. 4.
Gudaitis, Leonas. Permainų vėjai. Vilnius: Vaga, 1986.
Jakštas, Adomas. Baras. Rytas, 1925, saus. 28, Nr. 22, p. 2–3.
Kirša, Faustas. Laiškas redakcijai. Lietuvos žinios, 1925, rugs. 11, Nr. 202, p. 4.
Redakcijos pasiteisinimas. Baras, 1925, nr. 1, p. 54.
Venclova, Antanas. Antrasis „Baro“ literatūros vakaras. Parašas: A. V. Lietuvos žinios, 1925, gruod. 17, Nr. 258.
Autorė yra Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė
