Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-oji šaulių kuopa, Kauno apskrities skyriaus savanorių kūrėjų sąjunga, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius 2025 m. sausio 15 d. paminėjo 102-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, nes pagrindiniai planai 1923 metų sausio 3–5 d. Klaipėdos sukilimui buvo ruošiami Kaune.
Paminėjimas prasidėjo sausio 15 d. ryte
Būtent tą dieną, kaip ir vyko sukilimas, kai trimis grupėmis apie 2000 sukilėlių užėmė Klaipėdą ir prancūzų dalinys, buvęs Klaipėdoje turėjo pasiduoti.
Pirmiausia tautinė ir Klaipėdos krašto vėliavos suplevėsavo prie simbolinio majoro Juozo Tomkaus stelos Kauno karių kapinėse. Čia tarp 839 įamžintų karininkų pavardžių Aukštųjų Šančių karių kapinėse granito steloje prie iškalto vieno iš pagrindinio sukilimo dalyvio štabo viršininko majoro Juozo Tomkaus pavardės buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.
12 val. minėjimas persikėlė į Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelį prie Laisvės paminklo, kur įamžinta Klaipėdos 1923 metų sukilimo data. Laisvės paminklas buvo apjuostas tautine juostele, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.
Šaulys, savanoris Gintautas Tamulaitis Klaipėdos sukilimo metinių paminėjimą pradėjo nuo supratimo meilę Lietuvai, meilę Tėvynei:
„Meilė – šilčiausias jausmas, kokį gali jausti gyva būtybė. Glaudžiai siejamas su rūpesčiu, atsidavimu, atsakomybe, jis išlieka viena svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime. Meilė jaučiama reikšmingiausiems mums artimiems žmonėms, namams, brangioms vietovėms, taigi – ir Tėvynei.
Individai, mylintys bei tausojantys savo gimtąjį kraštą, užgyventus papročius, gerbiantys protėvių palikimą, skambiai vadinami patriotais. Meilė gimtinei gali būti parodoma įvairiai, tačiau vienas ryškiausių būdų – išreikšti tai ant popieriaus rašikliu.
Visgi pats svarbiausias visais laikais išliks neapsakoma garbė bei pasididžiavimas būti kilusiam iš tokio mažo, kuklaus, tačiau didingo krašto, kurį vadiname Lietuva“.
G. Tamulaitis pasiūlė visiems dalyviams nusilenkti, atiduoti pagarbą ne tik šio sukilimo pagrindiniams rengėjams ir jo dalyviams, bet ir vieninteliam JAV lietuviui, žuvusiam už Klaipėdos kraštą – Andriui Martui Martusevičiui. Jis atvyko iš Amerikos, stojo į savanorius ir padėjo galvą už Klaipėdą. Tylos minute buvo pagerbti visi kovotojai, žuvusieji už Lietuvos laisvę.
Klaipėdos sukilimo istorija
Jos reikšme Lietuvai pasidalino Kauno apskrities savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkė, istorikė dr. Aušra Jurevičiūtė. Ji susirinkusiesiems priminė, kad šiame sukilime dalyvavo Lietuvos kariai, klaipėdiečiai ir šauliai, kurie savo mirties kaina buvo pasiryžę atgauti tai, kas priklausė Lietuvai dar nuo Prūsijos laikų.
Šaulys Aleksandras Vitkus priminė apie sukilimo pasiruošimą Kaune, kurį turėjo praeiti Jonas Polovinskas, Juozas Tomkus, Pranas Klimaitis, Vincas Krėvė-Mickevičius ir kiti, kol buvo patvirtintas sukilimo planas.
Šauliai skelbia, kad nei vienas šaulys negali būt pamirštas. Jei apie sukilimo vadą Joną Polovinską–Budrį yra daug parašyta, pernai išleista ir jo prisiminimų knyga, tai apie šaulį, štabo viršininką – mažai palikta žinių. Tuomet G. Tamulaičio dėka susikūrė Kaune sumanymo grupė, kuri ėmėsi domėtis majoro Juozo Tomkaus asmenybe.
Tai buvo pirmasis Lietuvos karininkas, kuris buvo sovietų suimtas ir nužudytas Kauno kalėjime. Sumanymo grupė surado Rusijos žvalgybininko Jefimo originalų dokumentą apie jo savižudybę, bet ne nužudymą. Dabar vyksta tolimesnis tyrimas. Be to po 80 metų pasisekė surasti Juozo Tomkaus asmeninę biblioteką. Šie surasti nauji faktai leido atskleisti J. Tomkaus žūties ir gyvenimo subtilybes ir žadama darbą praplėsti iki knygos.
Be dėmesio neliko ir Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės pirmininko Sigito Šamborskio pasakojimas apie likusius lietuvius Karaliaučiuje. Čia veikia visa rusiška propaganda, kasdien vyksta mokiniams politinės valandėlės, kuriose pasakojama apie „blogus“ lietuvius.
Rytis Kupčinskas ažymėjo, tai didelė lietuvių pergalė, kad Klaipėda gražinta Lietuvai ir Lietuvai buvo grąžintas priėjimas prie jūros, tapome svarbia jūrine valstybe.
Be paminėtų pranešėjų minėjime dalyvavo LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės 202 kuopos vadas Povilas Miliukas, jo pavaduotojas Romualdas Dunauskas, šauliai, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos atstovas Kęstutis Veverskis, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus darbuotojai ir kiti asmenys. Dalyvavo ir Mažosios Lietuvos atstovai su savo vėliavomis.
Renginio pabaigoje moderatorius LŠS VDŠ2R 202-kuopos būrio vadas Gintautas Tamulaitis pasidžiaugė dalyvavusiais ir perskaitė sveikinimą kauniečiams už kilnų darbą, gautą nuo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (iš Čikagos) vado Ovidijaus Bernatonio bei šaulio Ernesto Lukoševičiaus.
Šalia yra biustas ir Martynui Jankui, kuris nemažą indėlį įdėjo rengiant sukilimą. Čia taip pat paminklas buvo apjuostas tautine juostele, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.
Perskaitytas ir Klaipėdos krašto taip vadinamas himnas, o taip pat sugiedota tautinė giesmė.
Labai gražus yra šaulio, savanorio Gintauto Tamulaičio pasakymas, kad “Visgi pats svarbiausias visais laikais išliks neapsakoma garbė bei pasididžiavimas būti kilusiam iš tokio mažo, kuklaus, tačiau didingo krašto, kurį vadiname Lietuva”. Pagarba savanoriui.