Švietimo ir mokslo ministerija dar kartą primena: pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Ar naudoti pratybas, nusprendžia pati mokykla arba mokytojas. Mokykla, prieš priimdama sprendimą, turi tartis su mokinių tėvais.
„Mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias. Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie, galbūt galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, skatinančių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, įtraukiančių išmaniųjų technologijų tikslingą naudojimą?“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, tai mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, kaip pratybų sąsiuviniai bus panaudoti ugdymo procese ir padės užtikrinti kokybišką ugdymą. Taip pat labai svarbu įvertinti ir kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansines pasekmes šeimoms. Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti.
Pratybų sąsiuvinių negalima įsigyti iš mokinio krepšelio lėšų. Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnį, individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
Leidyklos kasmet išleidžia naujų vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pastarųjų ministerija neaprobuoja, nenustato jų kainų. Tad mokyklos vadovai ir mokytojai turi atsakingai rinktis, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais mokslo metais.
Lietuvoje tebėra tarybinė mokykla: administracija yra aukščiausia valdžia, kuri turėdama įkaitais vaikus, tėvelius šokdina kaip panorėjusi. Vaikai tebėra mokyklos privati nuosavybė. Jiems nesuvokiama, kad tai jie yra pavaldiniai, o ne tėvai.