Trečiadienis, 26 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

VU mokslininkas: Atvirosios prieigos duomenys įgalina pasaulinę technologinę pažangą

www.alkas.lt
2025-01-13 07:00:00
25
PERŽIŪROS
0
VU mokslininkas: Atvirosios prieigos duomenys įgalina pasaulinę technologinę pažangą | Asmeninio archyvo nuotr.

VU mokslininkas: Atvirosios prieigos duomenys įgalina pasaulinę technologinę pažangą | Asmeninio archyvo nuotr.

Į metinę 2024 m. Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) apžvalgą pateko svarbiausi didžiausių CERN bandymų pasiekimai.

Vieno iš jų pagrindinis autorius – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas, CERN LHCb Vilnius bandomosios dalelių fizikos mokslinių tyrimų grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis.

Jis buvo atsakingas už LHCb bandymo „Run1“ (2011–2012 m.) atvirų duomenų rinkinio paruošimą ir techninį jų išleidimo įgyvendinimą.

Duomenys, surinkti CERN LHCb detektoriumi per „Run1“ (pirmą duomenų rinkimo žingsnį), tapo prieinami visiems 2024 m. pradžioje. Šiuos duomenis sudaro per dvejus metus įvykusių protonų susidūrimų parametrai.

Dalelių fizikas pasakoja, kad iš viso „Run1“ duomenų kiekis viršija 1 PB, o tarp jų yra 800 TB fizikos duomenų: „Toks milžiniškas kiekis duomenų prilygtų 250 000 000 skaitmeninių nuotraukų arba tiek daug didelės raiškos vaizdo įrašų, kad jiems peržiūrėti reikėtų 35 metų.“

CERN yra sukaupusi ilgametę dalelių fizikos duomenų analizės, duomenų ir analizės technikų išsaugojimo patirtį.

„Duomenų prieinamumas įgalina pasaulinę technologinę pažangą įvairiuose sektoriuose, neapsiribojant mokslo ar verslo sritimis.

Mokslas yra visos žmonijos, o duomenys yra bendras visų resursas“, – pabrėžia mokslininkas, kasdien savo darbe Vilniaus universitete besivadovaujantis atvirojo mokslo principais.

Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Dr. M. Šarpis sako, kad LHCb yra pirmaujantis CERN bandymas pagal atvirosios prieigos duomenis. Nors šie duomenys yra labai specifiniai ir jiems „perskaityti“ reikalinga speciali programinė įranga, ji taip pat laisvai ir nemokamai prieinama bet kuriam suinteresuotam pasaulio gyventojui.

„Tokie dideli kiekiai duomenų gali būti naudingi ir pritaikomi labai įvairioms technologijų sritims. Duomenys, su kuriais aš dirbau nuo 2014 m., yra kuruoti automatizuotos sistemos išsaugant reikiamus duomenis apie kiekvieną bylą. Tokių bylų yra daugiau nei 100 000.

Kad atviruosius duomenis patogiau galėtų nagrinėti žmonės, neturintys dalelių fizikos ar darbo CERN patirties, atvirųjų duomenų portale taip pat pateiktas 1000 sąvokų interaktyvus žodynas ir apie 10 000 interneto tinklalapių, kuriuose aprašomi skirtingoms fizikos analizėms svarbūs reikalavimai“, – pasakoja mokslininkas.

Pagal FAIR principus (akronimas, sudarytas iš angliškų principų pavadinimų pirmųjų raidžių: surandami, prieinami, pritaikomi, daugkartinio naudojimo) CERN surinkti duomenys laipsniškai padaromi prieinami visiems.

„Jau dirbama prie „Run2“ duomenų prieigos, o šiuo metu jau renkami „Run3“ duomenys, kurių LHCb per 2024 m. surinkta daugiau negu per visą LHC duomenų rinkimo istoriją“, – pasakojo fizikas.

Apie CERN

Tai yra didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, vienijanti mokslininkus iš daugiau kaip šimto valstybių. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka bandymus, siekdami suprasti elementariąsias daleles ir sąveikas tarp jų.

Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų greitintuvas (LHC). Jis leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių.

2024 m. LHCb kolaboracijos tarybos sprendimu Vilniaus universitetas buvo priimtas kaip naujas šio garbingo bandymo institutas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN
  2. Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  3. VU pirmasis Lietuvoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį kvantinių skaičiavimų srityje
  4. Lazerių srityje esame tarp pirmaujančių pasaulyje
  5. Lietuvos mokslininkai kuria technologijas, kurios ligas nustatytų iš balso
  6. VU mokslininkai atrado naują genų nutildymo mechanizmą
  7. Vilniaus universitete ištobulintas tyrimų būdas gali padėti kurti tris kartus pigesnius ir veiksmingesnius saulės elementus
  8. Mokslininkų ir visuomenininkų grupė sieks ištirti M. Mažvydo biografiją
  9. Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai
  10. Duris atveria Vilniaus universiteto sumanymų observatorija
  11. Kaip kuriamos 6G technologijos?
  12. Skelbiami jaunųjų istorikų varžytuvių nugalėtojai
  13. Fizikos Nobeliu apdovanotas mokslininkų trio sukūrė atosekundinius šviesos impulsus
  14. VMVT pasitelkia mokslo bendruomenę siekdama kurti valstybei naudingus darbus
  15. VU mokslininkų bandymas prakalbinti technologijas lietuviškai įvertintas geriausio dešimtmečio projekto apdovanojimu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė
Istorija

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
Istorija

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai
Lietuvoje

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

ESO kompensuos audros nuostolius, jeigu elektros tiekimas neatstatytas ilgiau nei 72 val.

2026 08 25
Elektros gedimų šalinimas | ignitis.lt nuotr.
Lietuvoje

ESO ir „Litgrid“ vienija pajėgas atstatant elektros tiekimą

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Darbai
Lietuvoje

Prie Botanikos sodo Klaipėdoje pradedamas pėsčiųjų ir dviračių tako tiltelio remontas

2026 08 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
BPC, pagalbos skambutis
Gamta ir žmogus

BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

2026 08 25
Elektros generatorius
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių

2026 08 25
Avarija
Lietuvoje

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Širšės
Gamta ir ekologija

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai
  • Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai
  • Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“
  • Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

Kiti Straipsniai

Antanas Mackevičius

Kviečiama teikti siūlymus Antano Mackevičiaus metų minėjimo programai

2026 08 26
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja konkretūs žmonės, ne daiktai

2026 08 26
Poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

Kleboniškių muziejuje poečių partizanių likimą primins spektaklis „Žodžiai, sklidę miškais“

2026 08 26
Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

Kaip sukurti patikimesnį DI? Vilniuje renkasi pasaulio tyrėjai

2026 08 26
Seimas

Seimas pritarė Prezidento veto dėl reikalavimų pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti

2026 08 25
Seimas

Seimas iš naujo svarstys Prezidento vetuotas Švietimo įstatymo pataisas 

2026 08 25
Širšės

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25
Mes Lietuvos vaikai

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas permainų laikais: kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą

2026 08 25
„Miesto pokyčių paviljonas“

Nuo pramonės paveldo iki ekologijos: Panevėžyje tęsiasi pokalbiai apie miestų kaitą

2026 08 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Gavin de Becker (The Diary Of A CEO Clips) apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Šarūnas Liekis, Vladimiras Laučius apie M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių
  • Leszek Pietrzak (Zakazane Historie) apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
  • Marina Maslennikova (Viktorija Achmetova) apie Švabistų programą apie Baltijos šalių parlamentų vadovai patvirtino bendrus saugumo ir paramos Ukrainai prioritetus
  • >mikabaliui apie S. Buškevičius. O juk Žalgirio pavadinimo galėjo nebūti
Kitas straipsnis
Lietuvos laisvės gynėjai 1991 m. | lrs.lt, A. Girdziušo-nuotr.

Sausio 13-osios liudininkai: Laisvė nėra savaime suprantama ir visiems laikams suteikta duotybė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai