Pirmadienis, 28 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Kodėl naršyklės priedams geriausia taisyklė „kuo mažiau, tuo geriau“?

www.alkas.lt
2025-01-12 11:00:00
1
Kompiuteris ir šuo

Kompiuteris ir šuo | pixabay.com, MarlyneArt nuotr.

„Bleeping Computer“ duomenimis, daugiau nei 2,6 milijono vartotojų neseniai tapo kenksmingų „Chrome“ įskiepių aukomis. Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad dešimtys naršyklės priedų tyliai vogė žmonių duomenis, perimdavo socialinių tinklų paskyras ir net manipuliavo reklaminėmis kampanijomis. „Telia“ pasakoja, kokias grėsmes kelia nesaugių įskiepių naudojimas ir kaip jų naudotojams užtikrinti savo duomenų saugumą.

„Kalbėdami apie kibernetinį saugumą, dažnai minime sukčių el. laiškus ar programas, o naršyklės įskiepiai neretai lieka nuošalyje. Būtent todėl jie tampa vis populiaresniu programišių įrankiu. Net pakankamai gerai žinomi įskiepiai, suteikiantys greitesnį DI asistentų iškvietimą ar papildomą duomenų apsaugą, gali būti apkrėsti kenkėjišku kodu ir tyliai pasisavinti svarbiausių paskyrų prisijungimus. Dėl šios priežasties vartotojai turėtų labai įdėmiai sekti, ką diegia į savo naršyklę, ir periodiškai pašalinti nenaudojamus priedus“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo centro techninis vadovas Andrius Ribinskas.

Nemaloni Kalėdų dovana

Pastaruoju metu susirūpinimą įskiepių saugumu paskatino prieš Kalėdas įvykęs incidentas. Programišiai sugebėjo „nulaužti“ populiarų „Cyberhaven“ plėtinį, panaudoję gerai žinomą fišingo schemą. Kūčių vakarą šio produkto administratorius gavo kenkėjišką laišką, kuriame, apsimetant „Google“, buvo melagingai pranešama, kad bendrovės produktas pažeidžia „Chrome Web Store“ taisykles. Norėdamas kuo greičiau išspręsti kilusią problemą, darbuotojas neapdairiai paspaudė laiške buvusią nuorodą ir taip sukčiams suteikė leidimą į „Chrome“ įskiepių prekyvietę kelti naujas „Cyberhaven“ versijas.

Tokiu būdu Kalėdų rytą programišiams pavyko 400 tūkstančių vartotojų išplatinti apkrėstą įskiepio versiją. Joje buvęs kenkėjiškas kodas pasisavino naršyklėje išsaugotus slaptažodžius, slapukus (angl. cookies) ir kitus duomenis, kurie suteikia galimybę perimti įvairių sistemų prisijungimus. Panašu, kad piktavalius labiausiai domino verslo reklamų kampanijų valdymui naudojamos „Facebook“ paskyros. Pasinaudojant jomis, sukčiai galėjo bandyti nepastebimai nukreipti reklamų biudžetus į savo sukurtas kampanijas ir taip gauti nemenką finansinę naudą.

Kaip paaiškėjo vėliau, „Cyberhaven“ nėra vieninteliai papuolę į sukčių pinkles. Saugumo tyrėjai nustatė daugiau negu 30 kitų „Chrome“ įskiepių, kuriuose infiltruotas tas pats kenkėjiškas kodas. Tarp jų – nekaltai atrodantys VPN įrankiai, tokie kaip „VPNCity“ ir „Internxt VPN“, lengvesniam darbui su DI asistentais skirti „GPT 4 Summary with OpenAI“ bei „AI Assistant – ChatGPT and Gemini for Chrome“, ir net vaizdo įrašų atsisiuntimui iš socialinių tinklų skirtas „VidHelper“. Skaičiuojama, kad juos įsidiegusiųjų ir potencialiai nukentėjusiųjų skaičius gali viršyti 2,6 milijono.

„Cyberhaven“ įskiepis buvo skirtas neleisti įmonių darbuotojams nesaugiuose šaltiniuose atskleisti jautrios organizacijos informacijos, todėl ironiška, kad duomenų saugumu besirūpinę vartotojai tapo sukčių aukomis. Šis incidentas parodo, kad naršyklių įskiepių rinkoje, nepaisant griežtų tikrinimo algoritmų ir taisyklių, vis dar yra iššūkių užtikrinant privatumo apsaugą. Net ir legaliai platinami įskiepiai dažnai renka vartotojų duomenis, pavyzdžiui, slapukus, todėl rizikų įvertinimas išlieka vartotojo atsakomybė,“ – konstatuoja A. Ribinskas.

Kuo mažiau, tuo geriau

Pasak „Telia“ atstovo, geriausia apsauga nuo kenkėjiškų naršyklės įskiepių yra atsakingas jų pasirinkimas. Vartotojams vertėtų laikytis principo „kuo mažiau, tuo geriau“ ir diegti tik tuos naršyklės priedus, kurių negali atstoti tam pačiam tikslui skirtos dedikuotos programos, arba tuos, kurie gyvybiškai būtini kasdieniam darbui. Kuo mažesnis įdiegtų naršyklės plėtinių skaičius, tuo mažesnė duomenų nutekėjimo tikimybė.

Nusprendus įsidiegti įskiepį, jo būtina ieškoti tik oficialiuose šaltiniuose, tokiuose kaip „Chrome Web Store“ ar „Firefox Browser ADD-ONS“. Nepaisant neidealaus patikrų proceso, juose kur kas mažiau nesaugių įrankių, nei plačiajame internete. Suradus norimą įskiepį, pirmasis žingsnis – atsargiai vertinti jo šaltinį ir atsiliepimus. Patikimi įskiepių kūrėjai dažniausiai turi gerą reputaciją ir daug teigiamų atsiliepimų. Jei įskiepis atrodo įtartinas arba turi mažai įvertinimų, jį reikėtų be skrupulų ignoruoti.

Kitas svarbus aspektas – nuolat atnaujinti naršyklę ir jau įdiegtus įskiepius. Naujausios versijos dažnai užlopo saugumo spragas, kuriomis galėtų pasinaudoti programišiai. Taip pat apsilankius „chrome://extensions“, rekomenduojama reguliariai peržiūrėti įdiegtų įskiepių sąrašą ir pašalinti tuos, kurie nebenaudojami ar nereikalingi.

„Vartotojai turėtų nepamiršti pasidomėti, kokias teises suteikia įskiepiams. Pavyzdžiui, jei paprastas įrankis, skirtas teksto santraukoms, nori prieigos prie visos naršymo istorijos, tai aiškus signalas apie galimą grėsmę. Pasitikrinti įskiepiams suteiktus leidimus galima apsilankius „chrome://extensions“ ir prie atitinkamo įskiepio paspaudus mygtuką „Išsamiau“. Be to, būtina įdiegti patikimą antivirusinę programinę įrangą, kuri galėtų aptikti ir blokuoti įskiepiuose tykančius kenkėjiškus kodus“, – pataria žinovas.

Dar viena svarbi prevencijos dalis – kelių faktorių autentifikacijos (MFA) aktyvavimas paskyrose. Ši papildoma saugumo priemonė užtikrina, kad kenkėjiškam įskiepiui pasisavinus jūsų slaptažodį, įsilaužėliams nepavyktų pasiekti jūsų paskyrų be papildomo patvirtinimo kitame įrenginyje. 2FA gali būti įjungta daugumoje pagrindinių platformų, tokių kaip „Google“, „Facebook“ ar „LinkedIn“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokėjimo duomenų internete geriau nesaugoti
  2. „Facebook“ ir „Instagram“ nustebins naujove
  3. Ateityje jūsų vadovu darbe gali tapti robotas: ar daug iki to trūksta?
  4. Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
  5. Kaip saugoti duomenų atsargines kopijas?
  6. Požymiai, kurie išduoda, kad elektroninė parduotuvė yra nesaugi
  7. I. Remenytė. Lietuvos politikai socialiniuose tinkluose
  8. Kaip socialinių tinklų tikrovė veikia psichinę sveikatą
  9. Išnykstantis interneto turinys grasina sunaikinti istoriją: kaip jį išsaugoti?
  10. Ar dirbtinis protas gali skaityti mintis?
  11. Ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Šiaip says:
    7 mėnesiai ago

    Su patikimomis naršyklėmis tokių nesąmonių nebūna. Išduodu paslaptį – Safari. Jos ypač nemėgsta visokie programišiai. Ne veltui!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Viktorija Čmilytė-Nielsen
Lietuvoje

Liberalai ragina prezidentą elgtis nuosekliai

2025 07 28
Šiaulių arena
Lietuvoje

Uždegta žalia šviesa Šiaulių arenos kapitaliniam remontui

2025 07 28
Jurbarko uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas tapo Jurbarko krantinės šeimininku

2025 07 28
Atliekos
Gamta ir ekologija

Gyventojai kviečiami pasidalinti patirtimi apie atliekų rūšiavimą

2025 07 28
Medikų mokymai
Lietuvoje

GMP darbuotojai žinių sėmėsi iš patyrusio Ukrainos karo mediko

2025 07 28
Greitoji pagalba
Gamta ir žmogus

Diegiama sistema, padėsianti ligoniui suteikti pagalbą laiku

2025 07 28
Traukiniai
Lietuvoje

Ieškoma sprendimų dėl griežtesnės Kaliningrado tranzito kontrolės

2025 07 28
Būstas
Lietuvoje

Skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui

2025 07 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė
  • Liberalai ragina prezidentą elgtis nuosekliai
  • Uždegta žalia šviesa Šiaulių arenos kapitaliniam remontui
  • Klaipėdos uostas tapo Jurbarko krantinės šeimininku

Kiti Straipsniai

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

2025 07 28
VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

2025 07 28
Anelė Zikarienė su Kauno inteligentais

Atostogų mados tarpukariu: nuo Aukštosios Panemunės iki Alpių

2025 07 28
Žmonių judėjimas Lietuvoje: istorinė geografija

Žmonių judėjimas Lietuvoje: istorinė geografija

2025 07 28
LATGA pristato žinomiausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus

LATGA pristato žinomiausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus

2025 07 28
Lietuvos komanda

Lietuvos mokiniai tarptautinėje fizikos olimpiadoje iškovojo sidabrą ir bronzą

2025 07 28
Atostogos | pixabay.com, Peggy Marco nuotr.

Pigesnės atostogos 2025-aisiais: 5 šalys, kur valiutų kursai dirba jūsų naudai

2025 07 27
Būstas |

Kaip atrasti džiaugsmą namuose?

2025 07 27
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau

Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui

2025 07 27
Būstas, grindys

Kuo kliaujasi lietuviai pirkdami būstą?

2025 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mobilus internetas telefone

5 būdai, kurais jus pergudrauja sukčiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai