Vokietijoje krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė su Baltijos ir Šiaurės šalių gynybos ministrais aptarė Baltijos jūroje esančios kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo, NATO darbotvarkės, gynybos biudžetų didinimo poreikių bei pajėgumų vystymo klausimus.
Ramšteino formato paraštėse surengti dvišaliai susitikimai su Švedijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Nyderlandų gynybos ministrais. Ministrė bendravo ir su Vokietijos, Liuksemburgo, Islandijos, Ispanijos bei Latvijos gynybos ministrais.
„Privalome užtikrinti, kad agresyvūs priešiškų valstybių veiksmai Baltijos jūroje netaptų nauja norma. Povandeninės kritinės infrastruktūros apsauga tampa prioritetu, todėl palaikome NATO sprendimą stiprinti ir gausinti karines pajėgas Baltijos jūroje. Sieksime suburti Baltijos jūros regiono ekspertus ir kartu parengti bendras tarptautinės jūrų teisės išimčių interpretacijas, padėsiančias spręsti kylančias teisines apsaugos problemas“, – susitikimuose su Švedijos ir Suomijos kolegomis teigė ministrė D. Šakalienė.
Susitikime su Švedijos kolega ministrė pabrėžė, kad naujausi Lietuvos sprendimai įsigyti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV-90, prieštankinių granatsvaidžių „Carl Gustaf“ bei mobilią trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą RBS70 NG (MSHORAD) rodo aiškų Lietuvos įsipareigojimą stiprinti savo gynybinę poziciją ir remti NATO kolektyvinės gynybos tikslus. Ministrė akcentavo, kad tai puiki galimybė stiprinti Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
Kartu su regiono valstybėmis taip pat aptartas galimas pasitraukimas iš Otavos konvencijos. Telkiama lyderystė regioniniam sprendimui.
Su Italijos gynybos ministru D. Šakalienė aptarė oro gynybos stiprinimo planus ir galimybes Italijai prisidėti prie NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo.
„Vertiname reikšmingą Italijos indėlį į Baltijos regiono saugumą. Europos saugumas tiesiogiai priklauso nuo Šiaurės Rytų flango gynybos ilgalaikės Rusijos ir Baltarusijos keliamos karinės grėsmės akivaizdoje“, – kalbėjo ministrė.
Susitikimuose D. Šakalienė taip pat pabrėžė būtinybę Europai didinti gynybos finansavimą bei sparčiai stiprinti gynybos pramonę, investuoti į karinį mobilumą, kibernetinį saugumą, užtikrinti kontrmobilumo priemones ir tinkamą infrastruktūrą. Šiais metais Lietuva gynybai planuoja skirti 3,91 proc. BVP. Vasario mėnesį planuojama biudžeto peržiūra ieškant papildomų galimybių.
