Seimo Pirmininko pavaduotojas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sudaryta galimybė savanoriškai remti Lietuvos saugumą. Siūloma, kad būtų sukurtas atskiras Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodas – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką valstybės saugumui paremti.
Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
„Lietuva gali labai daug, kai susitelkia. Per pastaruosius keletą metų išlavinome paramos svarbiems tikslams raumenį. Nuolat aukojame akcijai „Radarom”, o bendrai skyrėme daugiau nei 1,8 proc. nuo BVP Ukrainai.
Tačiau Lietuvos saugumui aukojame nedaug. Gavau skaičius iš Krašto apsaugos ministerijos – 2023 m. savanoriškomis sutartimis aukojom viso labo 6,88 tūkst. siekiančią sumą. Didesnę – 120 tūkst. eurų sumą – krašto apsaugai skyrėm kaip dalį (iki 1,2 proc.) nuo gyventojų pajamų mokesčio, deklaruodami tai VMI, tačiau jau nuo kitų metų šios lėšos nuo gyventojų pajamų mokesčio dalies galės būti nukreiptos tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Turime stiprinti aukojimą Lietuvos saugumui ir kurti naujas formas, todėl siūlome sukurti papildomą, patogią, savanorišką tokio aukojimo galimybę per atskirą VMI įmokos kodą. Aktyviai komunikuojant ir aiškinant to svarbą, užtikrinant atsiskaitymą ir skaidrų pinigų panaudojimą, būtų generuojamos reikšmingos papildomos ir taip reikalingos lėšos valstybės saugumui. Tai paskatins diskusiją apie gynybos visuotinumą – visuomenės, nevyriausybininkų, verslo galimybes prisidėti prie šalies saugumo“, – pabrėžia V. Mitalas.
Pasak Seimo nario, viena iš galimybių – iš taip surinktų lėšų sukurti atskirą saugumo fondą, kurio lėšos galėtų būti naudojamos tiek sustiprinant Lietuvos oro gynybą, tiek nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į saugumą didinančius projektus.
„Turime padėti nevyriausybinėms organizacijoms sustiprinti savo vaidmenį ir kompetencijas Lietuvos saugumo srityje, o jos, savo ruožtu, galės pasiūlyti piliečiams ir verslui konkrečius būdus, kaip prisidėti. Viskas priklausys, kaip seksis su kolegomis susitarti dėl geriausio tų lėšų panaudojimo tikslo ir kaip seksis strateginės komunikacijos ekspertams paruošti lietuvius šiems iššūkiams”, – pabrėžia Seimo vicepirmininkas.
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad siekiant pagreitinti investicijas į krašto gynybą artimiausiais metais bus reikalingi papildomi 0,7 proc. nuo BVP (400–500 mln. eurų).
