Geopolitiniai postūmiai
Rusija rodo pirmuosius akivaizdžius ant karo bėgių stovinčios ekonomikos nuosmukio požymius ir tai mus džiugina. Visuomet sakėme, kad imperija laikysis tol, kol daugiamilijoninės vergų šalies šaldytuvuose voliosis šlapia dešra, rauginti kopūstai ir vodka.
Naujausiais duomenimis, kaip skelbia BBC, bulvės Rusijoje pabrango 88 %, pusantro karto brango pieno gaminiai. Sviestą, kurio pakelis kainuoja apie du eurus, parduotuvėse vagia net maskviečiai, todėl jis pakuojamas į specialias plastikines dėžes, kaip prabangos prekė. 1,4 euro kainuoja kiaušiniai, 8,7 euro – kilogramas sūrio. Minimali alga Rusijoje yra apie 170 eurų, vidutinė pensija dešimt eurų didesnė, o geru atlyginimu Maskvoje laikoma apie 900 eurų per mėnesį – dvigubai daugiau nei likusiame driskyne.
Gurgiantys vargstančių maskviečių ir kitų Rusijos miestų gyventojų pilvai verčia jų smegenis galvoti apie karo sustabdymą Ukrainoje, nes užsitęsęs karas juos veda ne tik į bado baimę, bet ir į nežinią. Tačiau privalome suvokti, kad kataklizmai vergų šalyje gali prasidėti dar labai negreitai, o karinė degalinė gali vykdyti intensyvų puolimą fronte dar ne vienerius metus.
Norėtume manyti, jog Rusija išsibezdės jau kitais metais. Tokias išvadas darome matydami stagnuojančią Kinijos ekonomiką. Prognozuojama, kad šalies realus BVP augimas 2025 m. sulėtės iki 4,5 %. Pekinas su nerimu laukia naujų „dovanų“ – padidėjusių muitų iš naujojo Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trampo.
Mūsų nei kiek nestebina Kremliaus ir Pekino bukagalvių ir komunistų svaigimas, jog pasaulyje keldami chaosą, kraują, sėdami mirtis, terorą ir destrukciją, „naujieji kinai ir rusai“ privers tą pasaulį jiems lankstytis ir vartoti prekę tik kinišką arba rusišką. Globaliame pasaulyje rinkos susijusios, ir, mūsų laimei, vakarietiškas modelis kur kas gyvybingesnis ir lankstesnis.
Europos Sąjunga šiandien galima sakyti, jau surado alternatyvų rusiškoms dujoms ir naftai, tuo tarpu „užsilenkus“ dvejoms įmonėms – „Gazpromui“ ir „Rosneft“, Rusiją ištiktų visiškas krachas.
Visgi, tas lankstumas dažnai peržengia moralumo ribas. Tokių veikėjų, kaip Elonas Maskas kišimasis į Vokietijos vidaus reikalus, remiant prorusišką AfD partiją piktina Vokietijos valdančiuosius, įskaitant ir Olafą Šolcą. Ko įtakingiausio „influencerio“ invazija yra siekiama, iškapstė patys vokiečių žurnalistai.
Teigiama, jog turtingiausias pasaulio žmogus Vokietijoje siekia savo asmeninių ekonominių interesų. Maskas remia AfD dėl jos planų mažinti perteklinį rinkos reguliavimą bei mažinti mokesčius. O Masko „Tesla“ gamykla Brandenburge, netoli Berlyno, yra pirmoji JAV gamintojo elektromobilių gamykla Europoje, kuriai tokie pokyčiai būtų naudingi.
Dėl to 200 mln. sekėjų internete turintis amerikietis remia radikaliąsias dešiniojo sparno jėgas. Ir ne tik Vokietijoje. Didžiosios Britanijos populisto Naidželo Faražo partijai Maskas pažadėjo paaukoti 95 mln. dolerių.
Masko veikla gali padėti atverti prorusiškoms partijoms duris į didžiąją politiką, ir tai visiškai sutampa su Kremliaus tikslais. SVR padalinių vadovai ir rezidentai Vokietijoje bei Jungtinėje karalystėje gali eiti atostogų, nes už juos darbą dirba amerikietiška korporacija.
Ar tai suderinta su Kremliumi? Vargiai. Tai panašu į norą demonstruoti galią ir savo valią visam pasauliui, nepaisant jau valdomų 486 milijardų dolerių. Kodėl Maskas taip elgiasi? Kodėl nori silpninti Vokietijos gamintojus, skaldyti Europą? Motyvas primityvus – godumas ir šlovė.
Turtingiausiam pasaulio gyventojui greičiausiai nusispjaut, kad jo veikla daro didžiulę žalą Europos saugumui ir ekonomikai. Maskui svarbi tik jo asmeninė korporacija. Nors iš tiesų – tik jis pats. Kaip šiame žaidime elgsis Donaldas Trampas, matydamas teslas, pagamintas Kinijoje, tačiau apmokestintas ne kaip kiniškas, dar pamatysime.
O dabar – karo Ukrainoje prognozės. Nors kai kas mus vadina karo pranašais, žmonių gąsdintojais ir baidytojais, tačiau dar sykį pabrėžiame, jog būrimais iš kavos tirščių neužsiimame. Visiems gerai žinomi burtininkai, kurie turėjo milijonines sekėjų minias ir prognozavo Ukrainos pergalę ryt – poryt, šiandien yra išgaravę kaip kamparas.
Ukrainiečiai jų labai nemėgsta, nes anųjų prognozuojama „pergalė po dviejų savaičių“ neįvyko ištisus tris karo metus, o vakarinių pasakų autoriai emigravo iš Ukrainos. Tūlas „Ovičius“ neseniai pareiškė, jog reikia susitaikyti su Putinu ir kartu su Rusija pareikšti „kolektyvinį ieškinį“ Vakarams. Veikėjas ragina nestoti į ES, esą negalinčią suvienodinti elektros lizdo standarto.
Mes džiaugiamės, kad nebeklausiate, ką mes manome apie vieną ar kitą nuomonės formuotoją, nes mes apie juos nieko nemanome. Mes tik galime numanyti, kam jie dirba. Todėl ir toliau kviečiame remtis tik skaičiais ir faktais, nes FSB ir SVR pasiuntinukai po priedanga kalbės tai, ką nori girdėti minios, o vėliau jas nuves į prarają.
O faktai yra štai tokie. Artimiausiu metu dėl valdžios krizių Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV užsienio ekonominės politikos pokyčių, turėsime sąlyginai nestabilią situaciją didžiausiose Europos ekonomikose, kurios turėtų būti NATO forpostais ir demonstruoti visoms šalims pasiryžimo atremti Rusijos grėsmę pavyzdį. Deja, panašu, mums gresia dar didesnis lyderių vakuumas, kuris atriš rankas veikti Kremliaus teroristams.
Tačiau nenusiminkime. Imkimės lyderių vaidmens, kartu su Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija. Štai Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Leonidas Kalninas pareiškė, kad šiandien visiškai atmestina Rusijos invazija į Baltijos šalis, ir tai yra visiška tiesa. Rusija mums gali grasinti tik diversijomis, teroro aktais ir neramumais, tačiau jei galimai destrukcijai būsime pasirengę, gyvensime saugiai. Todėl miegoti ir galvoti apie vien tik apie patiekalus iš cukinijų neturime teisės.
Rusija rengiasi invazijai į Vakarų Europą, tuo galime nė kiek neabejoti. Kada Kremlius gali tam ryžtis? Nebursime kada, nes jei blogio imperija ir toliau kraujuos Ukrainoje – niekada. Kiekviena laimėta diena Ukrainos fronto linijoje yra dar viena nedidelė pergalė NATO rytų fronto valstybėms.
Karas Ukrainoje tam tikra prasme primena abu Čečėnijos karus. Gruodžio 31 dieną, sakydamas naujametinį sveikinimą, Rusijos prezidentas ir karo nusikaltėlis Borisas Jelcinas įsakė pulti Grozną, šventinę naktį paversdamas košmaru mieste gyvenantiems čečėnams ir rusams. Per keletą mėnesių rusų rankomis buvo nužudyti dešimtys tūkstančių civilių, tačiau čečėnų kariai privertė rusų armiją kapituliuoti.
Niekieno neremiami, iš priešo atimtais ginklais apsiginklavę čečėnai naikino driskius ir vėliau kovėsi su orda ne vienerius metus. Šis pavyzdys turėtų įkvėpti ir ukrainiečius, kurie kovoja savo, juos globojančioje, žemėje.
Smunkanti ekonomika, piliečių perkamosios galios mažėjimas, skurdas už Maskvos ir Piterio ribų, yra pirmieji akivaizdūs istoriją primenantys signalai, keliantys nerimą visai Putino šutvei. Ne veltui spaudos konferencijos metu pasaulio teroristas numeris vienas neseniai pareiškė: „Politika yra kompromisų menas. Visada sakydavome, kad esame pasirengę ir deryboms, ir kompromisams“.
Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis pastarosiomis savaitėmis taip pat pakeitė savo retoriką ir pripažino, kad Ukraina neturi jėgų susigrąžinti visų prarastų teritorijų.
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, jog 2025 metais Rusijos ekonomikos ir finansų sektorius susitrauks į pavojingą lygį. Berlyne įsikūrusios ekspertų grupės „Carnegie Russia Eurasia Center“ taip pat teigia, kad Rusija, stimuliuodama karo ekonomiką, gali artėti prie krizės taško.
Tad nepaisant to, jog Putinas ką tik pasirašė įstatymą, griežtindamas bausmes už ginkluoto sukilimo organizavimą iki 15-20 metų, tai grėsmių Kremliaus chuntai nesumažina. Nepamirškime, jog Putinas milijonams rusų pažadėjo atkurti sovietų sąjungos didybę, paversti Rusiją klestinčia, neįveikiama tvirtove, tuo tarpu kraujo, skurdo ir gyvenimo be perspektyvų realybė jau bado akis.
Sukandę dantis milijonai rusų dar gali kautis už išsvajotą imperijos miražą, tačiau vieną dieną neapykanta gali sprogti bei atsisukti ir prieš nuosavą carą. Tai būtų dėsninga imperijos pabaigos pradžia.
Lūžio taškai
Praėjusiais metais Kremliui priklausanti dujų milžinė „Gazprom“ dėl sumažėjusių pardavimų Europai patyrė 6,9 mlrd. dolerių nuostolį. Ukrainos sprendimas sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Europą sudavė dar vieną skaudų smūgį Kremliui. Prieš pradedant karą prieš Ukrainą, Rusija buvo didžiausia ES gamtinių dujų tiekėja. ES paskaičiavimais, per du metus rusiškų dujų importas nuo 2021 m. iki 2023 m. sumažėjo nuo 40 % iki maždaug 8 %. O dabar, panašu, pasieks nulinį lygį.
Padaugėjo ukrainiečių, kurie sutinka, kad būtų daromos teritorinės nuolaidos okupantui karo užbaigimui. Ukrainos sociologų teigimu, nuo 2024 metų spalio pradžios iki gruodžio tokių žmonių padaugėjo nuo 32% iki 38%.
Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, kad NATO šalys nėra psichologiškai pasiruošusios karui su Rusija. „Begaliniame planų kūrime, teigiant kad po 3-5 metų Rusija bus pasirengusi pulti NATO šalis, į akis labiausiai krenta totalus psichologinis NATO šalių nepasirengimas karui. NATO turi daug geresnių ir efektyvesnių ginklų, bet jie nepasirengę jų panaudoti. Jei po 5 metų Rusija išlaikys tokį militarizacijos ir autoritarizmo tempą, koks yra šiandien, NATO neturi jokių šansų“, – teigia politikas.
Podoliako teigimu, šią NATO silpną vietą puikiai supranta Kremliuje. Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas pabrėžia, kad vienintelis būdas nugalėti Rusijos Federaciją – įveikti ją Ukrainoje.
Podoliakas teisus: vakarų šalyse dabar lyderių vakuumas, protų sumaištis ir minkštakūniškumas. Ukrainos politikas mato tą patį, ką mes, kai kurie mūsų kolegos Londone bei JAV: begalinis planų bei grėsmių rodymas išdailintose ppt skaidrėse bei pozavimas prie jų įvairiose ataskaitinėse konferencijose. Gynybai ir karinėms operacijoms nereikia manekenų, besistaipančių ant scenos; reikia planų, juos galinčių įgyvendinti vadų, treniruočių ir ginklų.
„Todėl Rusija palaipsniui didina statymus šiame kare, palaipsniui panaikindama visas taisykles, įskaitant karo taisykles, ir atitinkamai ruošia trampliną, jei nepralaimės Ukrainoje“, – pabrėžia Podoliakas.
Mes savo ruožtu pridurtume, jog Kremlius karu įteisino ne tik miestų griovimą, plėšimą, masines žudynes be jokių suvaržymų, tačiau ištreniravo milijoninę žudikų ordą naujiems grobikiškiems žygiams. Kas be ukrainiečių šiandien pasaulyje gali sustabdyti šią driskių armadą?
Pranešama, kad Ukraina gali pasigirti visų pagrindinių eksporto kategorijų augimu. 2024 metais Ukraina eksportavo prekių už 41,6 mlrd. dolerių. Eksporto lygis padidėjo lygiai 15 proc. Šių ekonomikos augimo rodiklių pasiekta atgaivinus laivybą Juodojoje jūroje.
Minimalus atlyginimas Ukrainoje šiandien yra maždaug 8 tūkstančiai grivinų arba apie 190 dolerių.
Mūšio linija
Raketiniais ginklais aprūpintas jūrų atakos dronas Magura V5 sunaikino du rusų sraigtasparnius Mi-8, pranešė ukrainiečių Vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).
Teroristinės Rusijos dronai prasiskverbė pro Kijevo oro gynybos sistemas, bet nepataikė į Ukrainos prezidento kanceliarijos pastatą.
Netrukus Ukraina gaus pirmuosius penkis prancūziškus naikintuvus „Mirage 2000-5F“. Teigiama, jog lėktuvai jau yra Ukrainoje, tačiau kol kas atlieka tik mokomuosius skrydžius. Prancūzai ketina perduoti dešimt tokio tipo orlaivių, pažymėtų ukrainietiškais karinių oro pajėgų ženklais. Tai ilgų derybų tarp Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir Ukrainos lyderio Voladimiro Zelenskio rezultatas.
Mirage 2000-5F“ yra galingas, manevringas lėktuvas, skirtas operacijoms priešo teritorijoje. Prancūzija optimizavo „Mirage 2000-5F“ tam, kad jie galėtų nešti ir paleisti sparnuotąsias raketas SCALP-EG ir „Storm Shadow“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų flotilė jau naudoja amerikietiškus F-16 lėktuvus.
Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų po to, kai tvirtino numušusi aštuonias JAV raketas ATACMS. Tokių raketų panaudojimą Maskva laiko dideliu eskalavimu. Kremlius teigia numušęs visas raketas ir visus ukrainiečių orlaivius. Visus, tai 100 iš 72.
Putinas pagrasino į Ukrainos smūgius naudojant ATACMS reaguoti nauja Rusijos balistine raketa „Orešnik“, galinčia nešti branduolinį užtaisą.
Rusai įnirtingai puola Donecko srityje ir pasistūmėjo į priekį šešiose kryptyse. Pagrindinis okupantų tikslas – Pokrovskas. Priešas laikosi įsikabinęs tik pietinių miesto prieigų bei nesugeba pajudėti toliau, o tai – didžiulis gynėjų nuoplenas.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Tube TC, Medijų rėmimo fondui bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.
