Natūralios saulės šviesos trūkumas ir pilkšva padangė gali turėti įtakos ne tik emocinei savijautai bei bendrai nuotaikai, bet ir fizinei sveikatai. Prieššventiniu laikotarpiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą – dar sudėtingiau. Žinovės pateikia patarimus, kaip pasirūpinti savijauta, kad prasta nuotaika nevirstų emociniu susirgimu.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė šalies žmonių (48 proc.) rūpinasi savo ir šeimos narių savijauta praleisdami daugiau laiko artimųjų draugijoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet 17 proc. padaugėjo gyventojų, kurie skiria laiko pomėgiams, pavyzdžiui, knygų skaitymui ar kelionėms. Duomenys rodo, kad net 40 proc. žmonių ypač rūpinasi emocine sveikata, ši tendencija ryškesnė tarp moterų.
„Žmonės vis geriau supranta paprastų, bet veiksmingų sprendimų – kokybiško laiko su šeima, dėmesio asmeniniams pomėgiams – svarbą ir patys siekia pagerinti savijautą tamsiausiu metų laikotarpiu. Taip pat padaugėjo visuomenės narių, kurie rūpinasi savo fizine sveikata – reguliariai ją tikrinasi bei periodiškai užsiima fizine veikla“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Natūrali šviesa būtina kasdien
Vienas veiksmingiausių būdų įveikti slegiančius sezoninės tamsos padarinius yra reguliarūs pasivaikščiojimai lauke dienos metu. Sumažėjęs saulės šviesos kiekis turi įtakos melatonino ir serotonino kiekiui organizme, o tai gali prisidėti prie nuotaikos svyravimų ir miego sutrikimų. Net jei dangus debesuotas, grynas oras ir nedidelė saulės šviesos dozė gali padėti sumažinti emocinę įtampą ir pagerinti nuotaiką.
„Orai neabejotinai turi įtakos žmonių savijautai, tačiau vienus jų oras veikia mažiau, o kitus – stipriau. Neretai metų pabaigos ir pradžios tamsa sukelia bejėgiškumo jausmą ar net depresiją, tačiau yra žmonių, kurie rudenį ir žiemą patiria ir teigiamų emocijų.
Vis dėlto labiausiai žmonių emocinę savijautą veikia tamsūs rytai, nes šviesa svarbi, kad smegenys visiškai pabustų. Tamsiausiais mėnesiais lauko šviesos nepakanka, ypač debesuotomis dienomis, o patalpų apšvietimas dažniausiai nėra toks ryškus, kad galėtų konkuruoti su saulės šviesa.
Vakare, kai anksti sutemsta, organizmas anksčiau pradeda ruoštis miegui, sumažėja veiksmų greitis. Žinoma, šviesa nėra vienintelis žmonių emocinę savijautą lemiantis veiksnys, bet jis – itin svarbus“, – sako psichologė Viktorija Katilienė.
Fizinis aktyvumas skatina laimę
Pasak psichologės, reguliarus fizinis aktyvumas yra dar vienas veiksmingas būdas pagerinti emocinę savijautą. Treniruotės, jogos užsiėmimai ar tiesiog kasdienė mankšta padeda stimuliuoti laimės hormono – endorfino gamybą organizme. Šis hormonas prisideda prie geros nuotaikos ir skatina energijos antplūdį.
„Kiekvienas žmogus turi jausti savo galimybių ribas. Nereikėtų savęs kaltinti dėl to, kad pastaraisiais mėnesiais energijos yra mažiau nei vasarą. Svarbu pažinti save ir žinoti, kiek galiu ištverti, kaip ir kiek geriausia gebu atsipalaiduoti. Galų gale, reikėtų atsakyti į klausimus, kas man svarbu gyvenime, vardan ko aš stengiuosi? Įdomu pastebėti, kad pastaruoju metu mokslininkai neryškios depresyvesnės nuotaikos laikotarpius yra linkę apibrėžti kaip laiką, kai žmogus natūraliai iš naujo įvertina savo prioritetus. Rudens ir žiemos tyloje gali būti lengviau išgirsti savo vidinį balsą“, – kalba I.Būdvytytė.
Dienos ritmas padeda jaustis žvaliau
Norint užtikrinti visavertį kūno poilsį, psichologė pataria laikytis aiškios dienos rutinos. Reguliarus miego ir kėlimosi laikas padeda kūnui prisitaikyti prie sezoninių pokyčių ir užtikrina geresnę miego kokybę, kuri būtina tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
„Kiekvienas žmogus girdi save ir žino, ką jis jaučia – žinoma, tol, kol leidžia sau tai daryti. Kartais pernelyg didelis jautrumas, per stiprus įsiklausymas į save gali trukdyti dirbti ir blaškyti dėmesį. Tačiau retkarčiais vis tiek reikėtų įsiklausyti į savo jausmus, kad įsitikintume, jog vis dar einame teisinga kryptimi. Manau, kad ruduo ir žiema yra tinkamas metas tai daryti, žinoma, jei tai neprieštarauja darbo režimui“, – sako I. Būdvytytė.
Pokalbiai gerina nuotaiką
Socialinė veikla ir laiko leidimas kartu su artimaisiais bei draugais gali būti labai svarbi paspirtis emocinei savijautai. „Žmonės, kurie reguliariai bendrauja tarpusavyje, dažniau patiria teigiamų emocijų ir yra mažiau linkę į neigiamas mintis bei vienatvės jausmą. Net ir nedidelės socialinės iniciatyvos, pavyzdžiui, reguliarūs pokalbiai su draugais telefonu, gali skatinti teigiamą nuotaiką ir padėti įveikti sezoninį slogutį“, – pataria psichologė.
Nuvargus būtina atsikvėpti
Pasak I. Būdvytytės, dauguma žmonių iš tiesų jaučia, kad ruduo ir žiema juos slegia. „Vertinant tai, reikėtų nepamiršti, kad rudenį ir žiemą keičiasi mūsų kasdienybė – mažiau laiko praleidžiame gamtoje, mažėja fizinis aktyvumas, todėl gali pablogėti ir fizinė sveikata. Be to, paprastai tai yra intensyvaus darbo laikotarpis, kuris savaime nuvargina. Šios priežastys gali sumažinti gyvenimo džiaugsmą net ir nepriklausomai nuo šviesos kiekio“, – sako psichologė.
Jos teigimu, labai svarbu atskirti „depresijos“ diagnozę nuo nuotaikų svyravimo. „Nemažai žmonių yra linkę patys sau nusistatyti diagnozes. Kartais iš tiesų sunku save įvertinti. Jei šeimos nariai, draugai ar kolegos pradeda pastebėti, kad galbūt tapome labiau apatiški ir lėtesni – verta įsiklausyti ir įvertinti, ar tai tiesa. Kol kasdien sklandžiai susitvarkysime su savo pareigomis ir bent kartą per savaitę jausimės pailsėję bei pasiruošę kibti į kitus darbus, nėra pagrindo nerimauti dėl depresijos. Jei apatijos periodas ūmėja, tuomet jį vertėtų aptarti su specialistu“, – teigia I. Būdvytytė.
