Nors pastaraisiais metais fejerverkų populiarumas mažėja – jų atsisakoma ne tik privačiose šventėse, bet ir šalies miestų bei miestelių renginiuose, tačiau prekybos centruose vis dar galima rasti vietų, kuriose prekiaujama šiais proginiais atributais ir skatinama Naujuosius metus pasitikti su trenksmu.
Draudikai atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kai nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys gyventojai. Žinovai pabrėžia, kad perkant ir naudojant fejerverkus itin svarbu laikytis saugumo taisyklių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių dėl pirotechnikos naudojimo šalyje jau kilo du gaisrai.
„Pirotechnikos gaminiai gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir jų turtui, todėl Naujųjų Metų išvakarėse šiuos šventinius atributus leidžiant į dangų privaloma vadovautis jų gamintojų instrukcijomis ir nepamiršti atsargumo priemonių. Saugiausia būtų fejerverkų vengti, tačiau jei tai – neišvengiama, reikėtų rasti jų leidimui tinkamą vietą. Rinkitės atvirą, toliau nuo pastatų, medžių ir elektros linijų esantį lauką
Ant kiekvienos fejerverko pakuotės yra nurodytas saugus atstumas nuo pastatų ir žmonių. Dažniausiai jis siekia 15-25 metrus. Būtinai laikykitės šio nurodymo ir nepamirškite taisyklės: kuo tolimesnis atstumas, tuo didesnis saugumas“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudikės, leidžiant fejerverkus – būtinas stabilus paviršius. „Labai svarbu tinkamai atlikti visus parengiamuosius darbus, kad fejerverkų baterija neapvirstų. Jei šis įrenginys virsta ir fejerverkai pataiko į žmogų, tokie įvykiai gali baigtis ne tik sužalojimais, bet ir mirtimi. Jokiais būdais fejerverkų baterijos negalima statyti nei ant minkšto sniego, nei ant nelygaus, nuožulnaus paviršiaus“, – pabrėžia V. Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, ruošiantis leisti fejerverkus būtina įvertinti ir oro sąlygas. „Venkite šios pramogos pučiant stipriam vėjui, nes fejerverko salvė gali iššauti ir skrieti visiškai netinkama kryptimi, žiežirbos – kristi visai ne ten, kur jūs planavote, o netoli namų ar žmonių. Dėl prasto matomumo, pavyzdžiui, sningant taip pat sunku laikytis saugumo reikalavimų, todėl reikėtų palaukti, kol oras nurims“, – kalba draudikė.
Ji primena, kad uždegus fejerverką būtina greitai ir saugiai nuo jo pasitraukti. „Net jei laikomasi visų atsargumo priemonių, gali įvykti nelaimingas atsitikimas, kai žmogus, bėgdamas tolyn nuo fejerverkų baterijos, paslysta, suklumpa ir susižeidžia. Rinkdamiesi fejerverkų vietą, pagalvokite apie savo saugumą, kad išvengtumėte nereikalingų nelaimingų atsitikimų“, – pataria V. Katilienė.
Jei fejerverkas neiššovė, pasak draudimo bendrovės atstovės, reikėtų lukterėti 20 minučių ir tik tuomet artintis prie fejerverkų baterijos. „Net ir palaukus tokį laiko tarpą, ją reikėtų įdėti į kibirą su vandeniu, kad jame užgestų absoliučiai visos kibirkštys. Sugedusią fejerverkų bateriją rekomenduojama grąžinti jos pardavėjams“, – sako draudikė.
V. Katilienė ypač pabrėžia vaikų ir naminių gyvūnų saugumo svarbą. „Garsūs sprogimai gąsdina ir vaikus, ir naminius gyvūnus, todėl ypatingai pavojinga leisti jiems pribėgti prie fejerverko baterijos. Pasirūpinkite, kad augintiniai būtų laikomi patalpoje ir nepatirtų streso, o vaikams paaiškinkite saugumo taisykles ir nepalikite jų be suaugusiųjų priežiūros“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Planuojantiems fejerverkus šaudyti savame kieme V. Katilienė pataria apie tai pranešti artimiausiems kaimynams. „Šie duomenys bus ypatingai naudingi tiems, kurie turi atžalų ar augintinių. Toks pasidalijimas planais kaimynystėje padės išvengti pavojų“, – sako draudikė.
Jei fejerverkai padarė žalos kieno nors turtui arba sužalojo žmogų, teisinė atsakomybė, pasak V. Katilienės, visada tenka pirotechnikos gaminių naudotojui.
„Draudimas atlygina žalą tuo atveju, jei fejerverkai buvo naudoti saugiai ir atsakingai. Net jei namai, sveikata ir automobilis yra apdrausti, nelaimingų atsitikimų vis tiek gali nutikti. Jei turite abejonių dėl saugumo, geriau būti atsargiems, nei vėliau gailėtis“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Pasak V. Katilienės, dėl į būstą įlėkusių petardų Naujųjų Metų naktį dažniausiai nukenčia daugiabučių namų balkonuose esantys daiktai. „Pasitaiko atvejų, kai iššautos petardos išdaužia buto langą ir uždega baldus, užuolaidas, apgadina terasas, namo stogus, įskelia arba išmuša automobilių langus. Skaudžiausiai gali nuketėti patys žmonės, kai fejerverkas pataiko į juos ar pirotechnikos gaminys sprogsta rankose”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, visi sužalojimai, padaromi dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo, yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Dažniausiai juos žmonės patiria galvos srityje: nukenčia akys, veidas, ausys. Nereti ir rankų ar pirštų sužeidimai – pirotechnikos sukelti nudegimai.
