Žydų tautybės LSSR NKGB vadovo Eusėjaus Rozausko pastangos, kad prasidėjus Vokietijos – Sovietų Sąjungos karui, aukštesnioji jo vadovybė, leistų jam įsakius žudyti politinius kalinius.
Šiandien, kai dalis nutautėjusių lietuvių yra linkę pataikauti žydams, lyg ir užmirštamomis tampa kai kurių žydų įvykdytos piktadarybės prieš lietuvius pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu. Visą tai šiandieninėje Lietuvoje užmiršti arba tendencingai tylėti, būtų lygu, kaip prieš lietuvių Tautą, o ypač prieš jos praeitį, būtų vykdomas sunkus nusikaltimas.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu, išskirtinės pareigos buvo suteiktos Lietuvos žydui Eusėjui Rozauskui, kuris buvo paskirtas Lietuvos SSR NKGB kvotų skyriaus viršininku. Šias pareigas jis pradėjo eiti nuo 1940 m. birželio 15 d., tik sovietams ir Raudonajai armijai įžengus į Lietuvą ir vadovauti visų anuometinės Lietuvos apskričių ir valsčių sovietiniams saugumiečiams.
E. Rozausko įsakymais, nurodymais ir sutikimais, buvo areštuoti tūkstančiai lietuvių patriotų, kurie sovietų NKVD ar NKGB rūsiuose buvo nukankinti, sušaudyti, įkalinti bei ištremti. Apie tai, koks buvo žiaurus šis žydų tautybės lietuvių Tautos žudikas, liudija jo ranka rašytas ir Lietuvos Ypatingajame Archyve saugomas raštas, skirtas anuometiniam Lietuvos KP (b) CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui.
Skelbiame dokumento vertimą iš rusų kalbos, kurio kalba netaisyta:
Lietuvos KP (b) CK pirmajam sekretoriui draugui Sniečkui
Sutinkamai su Jūsų išreikštais pageidavimais, Jums pranešu apie man žinomas aplinkybes, kuriomis, evakuojantis, Kauno kalėjime buvo palikti Lietuvos SSR NKGB priklausantys kaliniai.
Šių metų birželio 22 – os rytą pasitaręs su savo pavaduotoju drg. Ūsu, aš kartu su drg. Ūsu raportavau Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisarui draugui Gladkovui mūsų nuomonę dėl būtinumo nedelsiant pradėti evakuoti areštuotuosius iš Kauno NKVD kalėjimo Nr.1, kurie priklausė NKGB.
Draugas Gladkovas mums pasiūlė kreiptis į savo pavaduotoją draugą Bykovą, kad gatui šiuo klausimu parėdymus. Pastarasis savo ruožtu dėl klausimo suderinimo patarė kreiptis į Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisarą Guzevičių.
Draugas Guzevičius mums pranešė, kad kalėjimų evakavimas pavestas Lietuvos SSR NKVD kalėjimų skyriaus viršininko pavaduotojui draugui Ječėnui ir reikia su juo susitarti.
Po dviejų valandų laukimo mums pavyko per VČ (vyriausybinis slaptas ryšys – V. K.) pasikalbėti su draugu Ječėnu, esančiu Viniuje. Tačiau jis man pareiškė, kad stotis perkrauta etapų į Maskvą ir iki gaus atsakymą bei atitinkamus nurodymus, jis nieko negali imtis. Į mano prieštaravimus, kad reikalo sprendimo atidėti negalima, nes vėliau jau gali būti per vėlai, draugas Ječėnas pareiškė, kad jokių parėdymų areštuotuosius išvežti dabar nebus.
Apie visą tai aš raportavau draugui Bykovui (liaudies komisaras draugas Gladkovas tuo metu buvo CK). Todėl įtikinamai prašiau įsikišti į šį reikalą, kad jį išjudinti iš mirties taško. Be to, aš pasiūliau, jeigu nebus įmanoma evakuoti areštuotųjų, iš jų išskirti labiausiai pavojingus ir juos prieš atsitraukiant sušaudyti. Pagal mano paskaičiavimus tokių bus 400 žmonių. Tačiau draugas Bykovas tokių parėdymų man nedavė.
parašas (Rozauskas)
Lietuvos SSR NKGB tardymo dalies viršininkas
1941 m. rugsėjo 7 d.
****************
Neverta šio rašto plačiau komentuoti, nes akivaizdžiai matosi, su kokiu atkaklumu sovietinių okupantų uolus talkininkas E. Rozauskas, jei ne išvežti lėtai mirčiai į Sibiro lagerius, tai bent išžudyti Lietuvoje, Lietuvos patriotus, jis stengėsi. Šiuo atveju ir jo viršininkai rusai pasirodė humaniškesni, nei šis Lietuvos žydas. Visa tai vyko tada, kai Vokietijos kariuomenė triuškinamai iš Lietuvos vijo lauk Raudonąją armiją.
Šaltinis: Lietuvos Ypatingasis Archyvas. – F. 1771. – Ap. 2. – B. 167. – L.1.
