Valstybinė darbo inspekcija (VDI) bene dažniausiai sulaukia darbuotojų klausimų apie atostogas, darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaitymo tvarką. Šie klausimai itin aktualūs kiekvienam darbuotojui, taigi svarbu juos suprasti ir tinkamai taikyti praktikoje.
Į šiuos klausimus atsako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, pateikdama svarbiausias įžvalgas ir praktinius aspektus, padedančius užtikrinti darbo santykių atitiktį teisės aktų reikalavimams.
1. Atostogos ir poilsio laikas – kiek ir kokio poilsio laiko priklauso?
Bendra kasmetinių atostogų trukmė yra 20 darbo dienų per metus (25 darbo dienos, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jei darbo dienų per savaitę yra mažiau arba jų skaičius skirtingas, atostogos suteikiamos savaitėmis – darbuotojas turi teisę į 4 savaičių trukmės atostogas.
Kai kuriems darbuotojams darbdavys privalo suteikti ilgesnės trukmės atostogas. Tai taikoma:
- jaunesniems nei 18 metų darbuotojams,
- vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų,
- vieniems auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų,
- darbuotojams su negalia.
Šiems darbuotojams priklauso 25 darbo dienų atostogos (arba 30 darbo dienų, jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę; 5 savaičių, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas).
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su padidinta nervine, emocine ar profesine rizika (pavyzdžiui, gydytojams, mokytojams), gali būti taikomos pailgintos atostogos. Jų trukmę tvirtina Vyriausybė. Papildomas atostogas taip pat gali gauti darbuotojai, dirbantys sudėtingomis sąlygomis ar turintys ilgalaikį darbo stažą. Svarbu paminėti, kad darbuotojas turi teisę pasirinkti tik vieną atostogų rūšį, jei jam priklauso kelios.
Darbuotojai, auginantys vaikus iki 12 metų arba vaikus su negalia iki 18 metų, gali pasinaudoti papildomu poilsio laiku arba darbo laiko sutrumpinimu.
2. Darbo sutarties nutraukimas – prieš kiek laiko reikia įspėti darbdavį?
Pagal Darbo kodeksą darbuotojas, norintis nutraukti darbo santykius, privalo apie tai įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbo sutartį galima nutraukti ir darbuotojo atostogų ar nedarbingumo metu – darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojo prašyme nurodytą darbo santykių pabaigos datą.
Nutraukiant darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos. Jei darbo santykiai nutraukiami dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl darbuotojo ligos, terminas sutrumpinamas iki 5 darbo dienų, tačiau būtina pateikti šias aplinkybes įrodančius dokumentus (gydytojo pažymas, nedarbingumo išrašus).
Darbdaviui sutikus, darbo sutartį galima nutraukti anksčiau nei numatyta įspėjimo laikotarpyje. Verta pažymėti, kad įspėjimo terminas nėra „atidirbimo“ laikotarpis – jei darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių negali dirbti (pavyzdžiui, dėl ligos), šis laikas įskaičiuojamas į įspėjimo terminą.
3. Darbo užmokestis ir atsiskaitymas – kaip ir kada tai turi būti atliekama?
Darbo užmokestis yra darbuotojo teisė, o jį mokėti – darbdavio pareiga. Pagal Darbo kodeksą atlyginimas turi būti mokamas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o jei darbuotojas prašo – 1 kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaityti vėliau nei per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos negalima. Pavėluotai atsiskaičius darbdavys privalo mokėti delspinigius – 0,1 % už kiekvieną uždelstą dieną.
Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę darbo santykių dieną. Ši pareiga apima ne tik darbo užmokesčio, bet ir kitų priklausančių išmokų, tokių kaip kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išmokėjimą. Jei šalys raštu susitaria, atsiskaitymas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Jeigu darbdavys nevykdo šios pareigos, darbuotojas per 3 mėnesius gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
VDI ragina vadovautis darbo teisės normomis
Darbuotojai ir darbdaviai privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reglamentų, kad būtų užtikrinti skaidrūs ir teisingi darbo santykiai.
