Sausio 11 d. 19:30 val., Druskininkų Pramogų aikštėje, vyks Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys. Jį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Gruodžio 6-ąją Lietuvos kultūros sostinės vardą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps dar ryškesnis.
Kultūros sostinės simbolį – gintaro medį – iš Kaišiadorių mero paėmęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas sakė, kad garbingas Kultūros sostinės statusas suteiks galimybę Druskininkams ne tik parodyti savo kultūrines galimybes, bet ir dar labiau sustiprins kultūros ir turizmo sektorių.
„Kaišiadorys kvietė į kultūros kelius ir keliones, o Druskininkai visus kvies pažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą, prisiliesti prie jo kūrybos, kartu švęsti šio iškilaus menininko 150-ąjį gimtadienį.
Per metus žadame surengti daugiau kaip 350 renginių. Sieksime praplėsti kultūros renginių spektrą, išnaudodami išskirtinę mūsų miesto aplinką ir kurorto išskirtinumą, kad kultūra taptų dar labiau prieinama mūsų bendruomenei ir visiems svečiams“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
„Čiurlionio paliesti“: sumanymo įgyvendinimas
„Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema.
Pasak Druskininkų kultūros centro direktorės Raimondos Varaškaitės, Druskininkai su dideliu užsidegimu ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine – drauge su šalies kultūros žinovais, įstaigomis, menininkais ir bendruomenių atstovais intensyviai dirbame, rengdami renginius, kurie pritrauks tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš visos Lietuvos ir užsienio.
Druskininkai siekia ne tik atskleisti Čiurlionio kūrybos daugialypiškumą, bet ir įkvėpti jaunąją kartą novatoriškiems meno projektams.
„„Čiurlionio paliesti“ apima visas meno rūšis – nuo dailės ir literatūros iki šokio ir teatro. Siekėme įtraukti ir kuo įvairesnes bendruomenes, kad renginiai atspindėtų miesto unikalų charakterį bei kultūrinę įvairovę.
Skirsime ypatingą dėmesį ne tik didelio masto renginiams, tokiems kaip koncertai, parodos ir Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, bet ir mažesnėms iniciatyvoms, kurios suburtų gyventojus, kurorto svečius ir skatintų jų kūrybiškumą“, – sakė R. Varaškaitė.
Harmonija ir gamta – Druskininkų, kaip Lietuvos kultūros sostinės, logotipo kūrimo kelias
Pasak Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės logotipą Druskininkai kūrė siekiant išreikšti miesto tapatybę, kuri jungia gamtos grožį, kultūros paveldą ir išskirtinį kurorto klimatą.
„Logotipas apjungia kelis svarbius elementus: gydomąsias mineralines versmes, kurios atspindi kurorto istoriją ir sveikatingumo papročius, taip pat „saulės tako“ motyvą, simbolizuojantį sveikatai palankų Druskininkų klimatą.
Miškingumas atvaizduojamas per žalius tonus, kurie perteikia poilsį ir gamtos įkvėpimą, o deguonies terapija, kaip gryno oro ir sveikatos simbolis, taip pat skatina kūrybiškumą ir gerovę.
Visi šie bruožai susijungia į harmoningą vaizdinę kalbą, kuri pabrėžia Druskininkus kaip miestą, kur menas, kultūra ir poilsis harmoninga pusiausvyra kuria išskirtinę patirtį“ – sakė V. Žagunienė.
Įspūdingas atidarymas
Lietuvos kultūros sostinės metus sausio 11 dieną Druskininkai ruošiasi įspūdingai. Atidarymo renginio choreografiją kurs pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadekas Berabahas (Sadek Berrabah), žinomas dėl savo darbo su žvaigždėmis, tokiomis kaip Šakira (Shakira), Krisu Braunu (Chris Brown) ir „Black Eyed Peas“.
Renginio režisierius Aurimas Kamantauskas, įtrauktas į šimto įtakingiausių pasaulio renginių industrijos asmenybių sąrašą, žada netikėtų poveikių kupiną reginį.
Atidarymo metu ypatingas dėmesys bus skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Elektroninės muzikos interpretacijas paruoš druskininkietis Liudas Lazauskas-Roe Deers, siekdamas sujungti skirtingas kartas.
Šis renginys – įžanga į metus truksiančią kultūros programą, kuri Druskininkus dar labiau įtvirtins kaip išskirtinį kultūros ir kūrybos miestą.
Kodėl alkas įdeda Čiurlionio skulptūros nuotrauką, bet nenurodo jos autoriaus. Nors Berabacho pavardę nurodo.
Druskininkams tapus Kultūros sostine derėtų prisiminti ir suprastėjusį jo susisiekimą, prieš 30 metų netekus geležinkelio. Ypač pamėgę savaitgaliais juo į gamtą išvykti buvo vilniečiai. Apskritai, nelikus geležinkelio – Druskininkai tapo tarsi izoliuoti nuo Lietuvos. Tiesa, tą nedidelę prarasto geležinkelio dalelę (gal apie 20 km) buvo galima nesunkiai nukelti nuo pasienio ES lėšomis, prieš pora dešimtmečių tvarkant jos Rytinę sieną, galbūt, buvo galima tuo naudojantis net ir visą vėžę pertvarkyti į greitąją europinę. Tačiau nei Druskininkų, nei valstybės Valdžioms tai “neparūpo”. Matyt, ne valstybiniai, o partiniai, privatūs interesai, o gal net svetima strategija tai lėmė – tiesti dar nesant reikalingas antras vėžes šalia esančių… Tad nejaugi dabar nei Vilnius, nei Druskininkai – kultūros sostinė taip ir neprimins naujajai Valdžiai, kad jau 30 metų yra be kultūriško susisiekimo tarp valstybės ir kultūros sostinių – turėto geležinkelio.
Visos mūsų valdžios trečdalį laisvės dirbo, kad sunaikintų kaimą ir regionus. O geležinkelį paliko pritaikytą rusų kariuomenės judėjimui. Vieną bėgį perkelt buvo įmanoma ir savo lėšomis. Bet susitelkta buvo į Snoro indėlininkų turto užgrobimą, keturgubai pabranginto stadiono statybą, kompensacijas LEO už neišsipildytus ,,teisėtus lūkesčius”, paramą lenkiškam šovinizmui, netikrų skiepų finansavimą, komunosatanistinę propagandą ir patriotų persekiojimą.