Trečiadienis, 25 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Atkurtas ryšys su Švedija per kabelį Baltijos jūroje

www.alkas.lt
2024-11-28 16:45:33
34
PERŽIŪROS
0
Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“

Baltijos jūra | Jono V. nuotr.

Po beveik dvi savaites trukusio tarptautinės Lietuvos jungties su Švedija nutraukimo, ketvirtadienį atkurti „Telia“ ryšio srautai per Baltijos jūrą. Nors šia jungtimi ėjo beveik trečdalis tarptautinių interneto srautų, šalies gyventojai jokių ryšio sutrikimų dėl šio tarptautinės bendruomenės tiriamo incidento nepajuto. „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sako, kad šis atvejis parodė ne tik Lietuvos atsparumą, bet ir ilgalaikių infrastruktūrinių investicijų naudą.

„Tai, kad apie interneto kabelio pažeidimą praėjusią savaitę perskaitėme tame pačiame internete ir po to, lyg niekur nieko, toliau galėjome tęsti darbus, nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvoje turime net keletą interneto jungčių su dideliais pralaidumo rezervais, todėl vartotojai gali būti tikri, kad ryšys veiks net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Nepaisant to, šis incidentas puikiai parodė, kodėl būtina negyventi vien tik šia diena ir nusiteikti didinti pajėgumus ir ateityje“, – kalbėjo A. Šemeškevičius.

„Telia“ paslaugoms naudojamą jūrinį kabelį su Švedija valdo bendrovė „Arelion“, kuri ir buvo atsakinga už šios tarptautinės jungties remonto darbus.

Ryšio krypčių diversifikacija – raktas į patikimumą

Internetas šiandien yra apraizgęs kone kiekvieną šalies kampelį, bet jo srautas Lietuvą pasiekia vos per keletą tarptautinių jungčių. Šios jungtys yra stori optiniai kabeliai, einantys po žeme arba jūros dugnu. Nukirtus visus juos, mūsų valstybė taptų atkirsta nuo išorinio pasaulio, o visuomenėje kiltų didelis chaosas, nes internetas naudojamas tiek tarpusavio komunikacijai, tiek mokėjimams aptarnauti.

„Pagrindinė mūsų tinklo patikimumo užtikrinimo strategija – trigubas dubliavimas. Tarptautinės jungtys Lietuvą pasiekia trimis skirtingomis kryptimis, kiekvieną jų sudaro bent keli skirtingi kabeliai, o linijų apkrovą nuolat stebi išmani sistema, prireikus galinti srautus perskirstyti mažiau apkrautoms kryptims. Dubliavimas leidžia tinklui veikti pilnu pajėgumu, net ir įvykus kurios nors jungties pažeidimui, todėl sabotažo atvejais neįvyksta net trumpalaikiai paslaugų teikimo sutrikimai“, – paaiškina „Telia“ atstovas.

Specialistas taip pat akcentuoja kitą mūsų šalį nuo neigiamų pasekmių apsaugojusią detalę – didelį jungčių pralaidumą. „Telia“ laikosi principo, kad nė vienos tarptautinės jungties apkrova negali viršyti 60 proc., todėl kurioje nors kryptyje įvykus sutrikimui, likusios dvi ją gali visiškai pakeisti. Nuolatinis pralaidumo didinimas inicijuojamas kiekvienais metais ir lemia dideles sąnaudas, tačiau šiuo atveju atsakomybė prieš klientus vaidina didesnį vaidmenį, nei komerciniai principai.

Iššūkiai tyko net šalies viduje

Dideliu iššūkiu ryšio stabilumui gali tapti ne tik priešiškų jėgų veikla, bet ir nuolat didėjanti interneto paklausa. Vien per pastaruosius penkerius metus „Telia“ tinklo apkrova išaugo daugiau nei dvigubai – tai pareikalavo didelių investicijų į tinklo plėtrą. Vis dėlto interneto tiekėjams už stabilų duomenų vartojimo augimą kur kas didesnį galvos skausmą kelia sunkiai prognozuojami vartojimo pikai.

„Numatyti vartojimo šuolius galima prieš tarptautines sporto varžybas, didelių renginių transliacijas, žaidimų premjeras ir kitas žinomas progas. Bet kai kada tokios aplinkybės atsiranda tarsi iš giedro dangaus. Pavyzdžiui, COVID-19 laikotarpiu įvedus pirmąjį karantiną, Lietuvoje vos per vieną naktį tinklo apkrova ūgtelėjo du kartus. Tai mūsų neužklupo netikėtai vien tik todėl, kad kasmet bent penktadaliu didiname tinklo pralaidumą, nepaisant to, ar pakankamai išnaudojami jau esami resursai“, – prisimena A. Šemeškevičius.

Tokį interneto srauto bangavimą ypač sunku atlaikyti mažesniems telekomunikacijų rinkos žaidėjams, kurie taupydami sąnaudas neužtikrina pakankamo interneto pralaidumo savo tinkle.,. Todėl vakarais, savaitgaliais bei kitomis ypatingomis progomis jų klientai susiduria su reikšmingu ryšio sulėtėjimu ir kitais paslaugų trikdžiais.

„Telia“ technologijų vadovas pralaidumą lygina su langelių skaičiumi greito maisto restorane. Eilinę dieną poreikį puikiai patenkina vos vienas kasos operatorius, tačiau vakarais ar per šventes, neturint galimybės atidaryti daugiau langelių, restorane nusidriekia eilės. Panašioje virtualioje eilėje stovi ir mažesnių rinkos dalyvių klientai, kurie priversti laukti, kol jų užklausa bus aptarnauta ir įrenginio ekrane pasirodys laukiamas turinys. Neinvestavimas į „langelius“ interneto tiekėjui leidžia sumažinti paslaugų kainą, tačiau ilgesnėje perspektyvoje nuo to nukenčia klientų pasitenkinimas.

Pamoka apie diversifikavimo svarbą

Tyrėjai iki šiol aiškinasi, ar Lietuvą ir Švediją jungusio kabelio nutraukimas buvo teroristinis aktas, ar neapdairumo nulemtas nelaimingas atsitikimas, bet jau dabar žinoma, kad jis ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų šalies skaitmeninei raidai neturės

Kita vertus, diversifikavimo svarbą priminęs atvejis atgaivino diskusijas dėl dar vienos tarptautinės interneto jungties statybų. Nuo Klaipėdos iki Vokietijos nutiestas kabelis dar labiau padidintų mūsų šalies atsparumą panašioms hibridinėms atakoms ir netgi pasitarnautų visam regionui, jei priešiškoms jėgoms pavyktų pažeisti kitų valstybių tinklo infrastruktūrą. Tiesa, net ir gavęs žalią šviesą iš sprendimų priėmėjų, toks projektas užtruktų ne vienerius metus, o jo tikslingumą temdytų būtinybė anksčiau ar vėliau atnaujinti jau esamas jungtis. Jose naudojamas stiklas kasmet tamsėja ir prastina duomenų perdavimo kokybę.

Lietuvos atsparumą skaitmeniniam terorizmui taip pat didina šalies viduje vykdomi projektai. Šių metų pradžioje modernizuotos „Telia“ tarpmiestinės jungtys (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai) pasižymi net kelis kartus išaugusiu pralaidumu, panaudojus 400 Gb/s ir 600 Gb/s optinius sujungimus, kas leidžia, esant reikalui, skirtingais maršrutais nukreipti kitų miestų interneto srautą. Tokiu būdu galima kur kas greičiau atkurti interneto tiekimą įvykus tinklo gedimams bet kuriame Lietuvos regione.

„Baltijos jūros dugne nutiesto šviesolaidžio nutraukimas yra rimtų pasekmių neturinti pamoka, kodėl nei ryšio tiekėjai, nei kitose sferose veikiantys verslai niekada neturėtų „gerti“ tik iš vieno kranelio. Kritinės sistemos visada turi būti dubliuotos, todėl įmonėms renkantis interneto paslaugas verta pagalvoti apie fiksuotą ir mobilųjį ryšį savyje sujungiančius sprendimus, o gal verta pasidomėti ir palydovinio interneto paslaugomis. Taip bus didesnė tikimybė, kad įvykus platesnio masto išpuoliui prieš antžeminę infrastruktūrą, neteks patirti didelių nuostolių ar net „palaidoti“ savo veiklos“, – reziumuoja „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ministrai pakomentavo įvykį Baltijos jūroje, pradėtas ikiteisminis tyrimas
  2. Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  3. Dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių vyksta derybos
  4. „Negyvoji zona“ Baltijos jūroje – viena didžiausių pasaulyje
  5. Štai kodėl ryšys yra, o net paskambinti negalite
  6. Saugokime Baltijos jūrą kartu
  7. Ugniagesys gelbėtojas pasirengęs apibėgti Baltijos jūrą
  8. Nuo šiol kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo
  9. Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai
  10. Mokslininkas paaiškino, kaip kasdienė buitis prisideda prie Baltijos jūros taršos
  11. Tyrimai: Baltijos jūros pakrančių padėtis blogėja
  12. Rengiamos priemonės Baltijos jūros aplinkos būklei gerinti
  13. Jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų centras
  14. Apie prastą Baltijos jūros būklę Europai praneš laužai
  15. Klaipėdos Pilies muziejuje bus atidaryta paroda „Baltijos jūros lobiai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Juozas Krikštaponis
Istorija

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

2026 02 24
Kaunas
Lietuvoje

Patvirtintas Kauno biudžetas ir Strateginis veiklos planas

2026 02 24
Naktinis klubas
Gamta ir žmogus

Dalyje masinio žmonių susibūrimo vietų bus tęsiami neplaniniai patikrinimai

2026 02 24
R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai
Lietuvoje

R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai

2026 02 24
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ pristatė gyventojų darbo pajamų apžvalgą

2026 02 24
Knygų mugė
Lietuvoje

Į Vilniaus knygų mugę – specialūs viešojo transporto maršrutai

2026 02 24
Susitikimas su pramonininkais
Lietuvoje

Aplinkos ministras susitiko su pramonininkų atstovais

2026 02 24
Gatvių remontas
Lietuvoje

Sostinė džiaugiasi mažėjančiu duobių skaičiumi

2026 02 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Katarina Szulc apie EP narys P. Gražulis siūlo 2026 m. Nobelio taikos premiją skirti D. Trampui ir Dž. Koului už Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą
  • NATO apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Jonas apie Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Bartas apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada šeimai verta rinktis privatų darželį?
  • Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Patvirtintas Kauno biudžetas ir Strateginis veiklos planas
  • Profesorius Rimantas Balsys 65-mečio proga kviečia į sukaktuvinį vakarą „Metai ir darbai“

Kiti Straipsniai

Medijų rėmimo fondas

Medijų rėmimo fondas skelbia ekspertų atranką

2026 02 24
Inkilai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Inkilai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti prieš keliant?

2026 02 24
Pranas Vaičaitis

A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…

2026 02 24
Valentinas Juraitis fotografavimo išvykų metu 2017 m.

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

2026 02 24
Juodasis gandras

Lietuvoje pradėti skaičiuoti miško paukščiai-pagerins miškų būklės stebėseną

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Hipodromas Kaune, Nemuno saloje (1903–1989). Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?

2026 02 23
Atliekų rūšiavimas

Kaip namuose surasti vietos atliekų rūšiavimui 

2026 02 23
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Katarina Szulc apie EP narys P. Gražulis siūlo 2026 m. Nobelio taikos premiją skirti D. Trampui ir Dž. Koului už Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą
  • NATO apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Jonas apie Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Bartas apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • +++ apie Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Naikintuvai | KAM, K. Kavolėlio nuotr.

Prie NATO oro policijos misiją vykdančių italų jungiasi prancūzai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai