2025-aisiais minėsiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Vyriausybė pritarė siūlymui laikinai – nuo 2025 m. iki 2029 m. – suteikti simbolinį Čiurlionio vardą Tarptautiniam Vilniaus oro uostui.
Pagerbiant vieną ryškiausių Lietuvos kūrėjų suteikiamas laikinas vardas nenumato oficialaus pavadinimo ir jam suteiktų tarptautinių organizacijų kodų bei trumpinių teisės aktuose, sutartyse, registruose, informacinėse sistemose keitimo, todėl tai nelems ir papildomų su tuo susijusių finansinių bei administracinių kaštų.
„Ilgus dešimtmečius istorija nebuvo Lietuvai palanki atskleisti M. K. Čiurlionio genijų pasauliui, pagarsinti jo kūrybą taip, kaip ji to verta, ir deramai pagerbti jį patį. Neabejoju, kad tai padaryti padės jubiliejinių metų programa ir gausa joje esančių iniciatyvų, viena iš kurių – penkmečiui suteikiamas simbolinis vardas pagrindiniams oro vartams į Lietuvą.
Tikiu, kad Čiurlionio vardas, vertas su pasididžiavimu tarti mums, lietuviams, taps nevienadieniu atradimu daugybei jo iki šiol nepažinusių, o kartu ir nematytu potėpiu ar negirdėtu skambesiu atskleis pačią Lietuvą“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Šis sprendimas reikšmingai papildo tarptautinių kultūrinių iniciatyvų ir įvykių sąrašą. Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 programa, Vilniaus 700 metų jubiliejus, tebesitęsiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje – visa tai atveria kultūros sektoriui didesnes galimybes užmegzti ryšius, plėtoti partnerystes ir didinti Lietuvos kultūros ir meno matomumą“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Nuo 2025 m. – Tarptautinis Vilniaus Čiurlionio oro uostas
Simbolinio Tarptautinio Vilniaus oro uosto vardo formuluotė, kuriai Vyriausybės nutarimu šiandien pritarta – Tarptautinis Vilniaus Čiurlionio oro uostas. Šis pavadinimas bus naudojamas oro uosto ir jo teritorijos simboliniame ženklinime, taip pat viešojoje, visuomenei skirtoje komunikacijoje.
Pakeitimai nacionaliniuose ar tarptautiniuose aviacijos registruose ir duomenų bazėse nebus atliekami, todėl oficialus oro uosto pavadinimas nesikeis ir navigacijos, bilietų rezervacijos sistemose, vidaus bei išorės žemėlapiuose ar kitose oficialiose sistemose. Tai nelems asignavimų, kurie būtų reikalingi tokiems pokyčiams, poreikio, taip pat nekels nepatogumų atvykstantiems į šalį iš užsienio.
Detalius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamas simbolinio vardo suteikimas, numatoma spręsti kartu su oro uostu bei atsakingomis institucijomis.
Simbolinis vardas suteikiamas laikotarpiui nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Tai nesąmonių nesąmonė – vulgarybė, visiškas skonio, logikos praradimas. Daroma gėda būti lietuviu. Be to, jeigu jau oro uosto pavadinimu propaguojamas Čiurlionis, tai tuomet, kad nebūtų klaidinamas, suvedžiojamas pasaulis, būtina visą Čiurlionį kelti iš Kauno į Vilnių. Deja, Vyriausybė kartu ir šio klausimo nesprendė. O tai jau ir nerimta.
Turime Dariaus ir Girėno skrydį, tai ir propaguokime Lietuvą pavadindami Vilniaus oro uostą jų vardu. Kaune, regis. esantį oro uostelį jų vardu pervadinkime, tarkim, lakūnų Gudaičio, Kairio ar legendinio Palemono, gal Aleksoto, pagaliau krepšininko Sabonio, Paulausko vardu ir t.t.
Darius su Girėnu skrido į Kauną, ne į Vilnių. Jei Kauno oro uostą pavadinsim Aleksoto oro uostu, tai Vilniaus – Kirtimų ?
Darius ir Girėnas skrido į Lietuvą, jie buvo ne iš Kauno kilę, o Kaunas nutūpimo vieta numatytas tapo todėl, kad sostinė Vilnius daugiau kaip dešimtmetį jau buvo Lenkijos okupuotas. Taigi Kauno kaip vietos nuopelnų šiame lietuvių žygyje nėra jokių, juolab, kad atskristi į jį lakūnams, deja, nepavyko. Be to, sostinės oro uostas, pavadinus jį Dariaus ir Girėno vardu, Lietuvą pasaulyje šiuo skrydžiu garsintų nepalyginamai daugiau negu kuris kitas Lietuvoje.
Kas dėl Aleksoto pavadinimo, tai jis gali būti net senesnis ir už paties Kauno pavadinimą, tačiau per istoriją – laikams keičiantis tapęs nustelbtas pastarojo.
Taip susiklostė aplinkybės, kad skrido į Kauną (Ir 1926 perversmą Darius su bendražygiais vykdė Kaune). Lakūnai ir lėktuvo nuolaužos taip pat atgabentos į Kauną. Tokia istorija. Kad ir kiek mums rūpėtų Vilnius, jis ne vienintelė mūsų sostinė. Ir dėl to mūsų istorija netapo skurdesnė.
Ir nemanau, kad Aleksoto vardas senesnis už Kauno.
Matosi, kad daug ko “nemanote”, bet tai tik paties teisė yra.