Lapkričio 15 d., Ignalinos krašto muziejuje, pristatyta knyga „Pirmojo pasaulinio karo istorinis paveldas Ignalinos krašte“ ir nedidukas leidinukas „Ant praeities kalvų“, skirtas Ignalinos miesto dalies, buvusio Budrių kaimo, istorijai.
Knygų sutiktuvės visada džiugus įvykis, o ypač kai tos knygos parengtos bendromis pastangomis, siekiant labiau atverti istorijos, paveldą, krašto išskirtinumą, parodyti, įamžinti svarbius dalykus.
Tai dviejų muziejaus vykdytų istorinių projektų rezultatai. Antrasis projektas įgyvendintas kartu su Budrių bendruomene, kurioje ir subrendo jo sumanymas.
Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, buvo padėkota projektų ir leidinių rengėjams, istorikams, archeologams, savo žiniomis, patirtimi ir kraštotyrine medžiaga prie bendro darbo prisidėjusiems ignaliniečiams.
Renginį vedė, naujomis knygomis džiaugėsi ir jas dosniai dovanojo muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.
Gražiais, prasmingais darbais, naudingai išleistomis lėšomis džiaugėsi ir Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Jis minėjo, kad dabar jau savivaldybei reikės padirbėti sutvarkant ir lankymui pritaikant istorines vietas. „Čia visi esate tie, kuriems brangi istorija, kurie prisiliečia prie jos išsaugojimo.
Šis renginys ir pristatomi leidiniai – tarsi ataskaita už vasaros darbus. Labai svarbu, kad vertinga medžiaga būtų sukaupta vienoje vietoje. Mes tik pradedame įamžinti laike vis tolstančius pasaulinius įvykius ir savo gyvenamųjų vietų atmintį. Manau, kad vėliau atsiskleis ir dar daugiau tai papildančių detalių.
Esu dėkingas visai muziejaus komandai, dirbusiems profesionalams ir savanoriams…“, – kalbėjo meras.
Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto linija, skyrusi rusų ir vokiečių apkasus, ėjo rytiniu Ignalinos rajono ir Lietuvos pakraščiu, ties Tverečiumi, Mielagėnais, Adutiškiu… Ji naudota nuo 1915 m. spalio iki 1918 m. vasario. Vokiečių kariai aplink fronto liniją remontavo kelius, statė lieptus per šlapžemes, nutiesė siaurąjį geležinkelį.
Išlikę įvairios paskirties gelžbetoniai įrenginiai: pėstininkų slėptuvės, gyvenamieji bunkeriai, vadavietės, įrangos ir amunicijos sandėliai. Daugiausia jų – Mielagėnų seniūnijos Guntauninkų kaime, taip pat Tverečiaus, Didžiasalio seniūnijose.
Karinių statinių liekanos atrodo gana egzotiškai ir, kaip sako istorikai, yra europinio lygio paveldo vertybės, kurios, tinkamai jas sutvarkius, tikrai sudomintų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistus. Šis paveldas iki šiol nebuvo aktualizuotas, nebuvo kuriamas turistinis jo pristatymo maršrutas.
Pirmoji karinių statinių fotografijų paroda muziejuje surengta 2022 m. Plačiau juos tyrinėti pradėta parengus projektą „I pasaulinio karo istorinio paveldo pažinimas, išsaugojimas ir pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė.
Pasitelkus profesionalius archeologus ir savanorius buvo rengtos ekspedicijos aplankant ir įamžinant išlikusius įtvirtinimus. Vėliau sukurta foto drobių paroda ir pažintinis filmas, muziejuje šiemet vyko tarptautinė konferencija, galiausiai – išleista solidi ir tikrai vertinga knyga.
Knygoje yra ne tik karo palikimo vertybių Ignalinos krašte nuotraukos ir aprašymai, bet ir trys moksliniai straipsniai.
Belgijos istoriko, laisvojo tyrėjo Žano Vankolio (Jan Vancoillie), archeologo, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslinio darbuotojo Roko Kraniausko ir VU doktorantės Ingridos Čičiurkaitės straipsniuose, kurie iliustruojami senaisiais žemėlapiais, nuotraukomis, pasakojama apie Pirmojo Pasaulinio karo metu vokiečių armijos įtvirtinimų statybą, pateikiami bunkerių tyrimai, aprašomi karių laidojimo papročiai.
Muziejaus direktorė dėkojo savivaldybei, be kurios paramos projektas tokia apimtimi nebūtų įgyvendintas, taip pat dėkota projekto vadovei Janinai Čirikienei, ekspedicijoje dalyvavusiems ir straipsnius knygai parengusiems archeologams bei daug padėjusiam mėgėjui, Adutiškio seniūnui Eimučiui Valiukui.
Dovanos merui, knygos rengėjams ir visiems prisidėjusiems – po penkis naujosios knygos egzempliorius.
Renginyje kalbėjęs vienas iš knygos sudarytojų ir daugumos nuotraukų autorius Rokas Kraniauskas sakė, kad ši istorinė medžiaga ir išlikusios vertybės – ne tik įdomu, bet ir atraktyvu, ypač dabar, kai gyvename karo nuotaikomis.
„Ignalinos kraštas išskirtinis, kad turi tokią galimybę pažinti karo metų istorines vietas. Mes esam pirmieji, kurie tai tyrėm, interpretavom. Savivaldybė dabar turėtų visą šį palikimą sutvarkyti, padaryti labiau prieinamą, patrauklesnį…“, – sakė archeologas.
Antrasis Lietuvos kultūros tarybos ir Ignalinos rajono savivaldybės finansuotas projektas „Ant praeities kalvų.
Senųjų Ignalinos krašto žemių istorijos pažinimas ir vietos identiteto stiprinimas per įtraukias kultūrines pamokas visuomenei“ kvietė savanorius, Budrių bendruomenės narius ir visus savo krašto istorija besidominčius dalyvauti įdomiose veiklose: Rudakampių pusiasalio archeologiniuose kasinėjimuose, baltų kultūrą pristatančiame renginyje ir leidinio paruošime.
Renginio dalyviams parodytas filmukas apie šių metų vasarą pusiasalyje Ilgio ežere vykusią archeologinę ekspediciją.
Knygelėje „Ant praeities kalvų. Budriai“ atskleidžiama Budrių vietovardžio kilmė, aprašoma, kokie buvo Budriai ir Budrių apylinkės seniau ir dabar. Pateikiamos senosios ir dabartinės Budrių nuotraukos, kartografiniai žemėlapiai. Leidinyje apžvelgiamos Ignalinos miesto vardo kilmės legendos sąsajos su Budriais.
Prisimenamos ir Budrių kaimo giminės bei šiandien aktyviai veikianti Budrių bendruomenė. Budrių kaimas prie Ignalinos miesto prijungtas 1969 metais, bet jo ir aplinkinių vietovių atsineštoji istorija siekia kelis amžius. Ji gyva, ji kalba dabarčiai bei laukia dar gilesnių tyrinėjimų.
Šio projekto sumanytojos ir rengėjos – dvi bendruomenės narės Inga Šidlauskienė ir Agnė Vaišytė. Kraštotyrinę medžiagą pateikė ir konsultavo senosios kaimo giminės atstovas, kraštotyrininkas, buvęs rajono savivaldybės paminklosaugininkas Kęstutis Čeponis.
Renginio dalyviams jis turėjo ką įdomaus papasakoti abiejų knygų temomis: ir apie bunkerius, kuriuos pats bandė aprašyti, sužymėti, ir apie vokiečių nutiestą siaurąjį geležinkelį, ir apie visas Ilgio ežero ir Rudakampio pusiasalio teritorijas.
Meras Kęstučiui linkėjo parašyti savo istorinę knygą, nes tai, ką jis žino ir kiek medžiagos yra surinkęs, turi būti išleista.
Istoriniais leidiniais džiaugėsi ir savo prisiminimais, patyrimais dalijosi Budrių bendruomenės pirmininkė Jūratė Pernavienė. Ji dėkojo visiems prisidėjusiems prie knygelės apie Budrius išleidimo, o skėčius nuo bendruomenės dovanojo Agnei Vaišytei ir Kęstučiui Čeponiui.
Muziejaus direktorė knygelės rengėjams, pagalbininkams, Budrių bendruomenei, Ignalinos bibliotekai dovanojo po kelis leidinius ir minėjo, kad abi knygas gaus ir visos ugdymo įstaigos bei seniūnijos. Po leidinį namo parsinešė ir visi renginio dalyviai.
Muziejaus direktorei ir visai komandai už atliktus darbus dėkojo ir renginiu džiaugėsi žurnalistas Audrys Antanaitis, minėjęs, kad tautos ir valstybės išlikimo garantija – tai žmonių sąmonė ir širdys.
Pristačius knygas renginio dalyviai dar turėjo galimybę pamatyti Pirmojo pasaulinio karo Kaizerinės Vokietijos kariuomenės pėstininkų kario ekipuotę ir daiktus. Taip pat pabendrauti su visa tai atvežusiu Karo rekonstrukcijos klubo nariu Sauliumi Vaitelevičiumi, kuris tikrai įdomiai pasakojo. O paskui kvietė pasižiūrėti, kaip atrodė apranga apsirengęs karys. Kario aprangą parodė muziejaus darbuotojas Romualdas.
