Šeštadienis, 16 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tyrimas: į atšvaitus lietuviai žiūri atsainiai

www.alkas.lt
2024-11-17 09:05:00
0
Atšvaitai | am.lrv.lt nuotr.

Nors Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju metu yra panašios – tamsa ir dargana būdinga visų trijų valstybių orams, tačiau pėsčiųjų požiūris į jų pačių saugumą keliuose itin skiriasi. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Estijos gyventojų tamsiuoju paros metu nuolat dėvi atšvaitus, Lietuvoje taip elgiasi mažiau nei trečdalis, Latvijoje – mažiau nei penktadalis gyventojų.

Padėtis nėra gera

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Apklausos dalyvių buvo klausiama, ar tamsiuoju paros metu jie dėvi atšvaitus.

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos (28 proc.) ir Estijos (55 proc.) gyventojų nurodė, kad atšvaitus dėvi nuolat, didžioji latvių dalis (29 proc.) teigė atšvaitus dėvintys retsykiais.

„Kasmet tiriame eismo dalyvių saugumo kelyje įpročius ir matome, kad Lietuvoje, deja, jie nesikeičia. Padėtis nėra gera, nes didelė dalis pėsčiųjų vis dar laikosi nuomonės, kad jų saugumas – labiau vairuotojų, o ne jų pačių reikalas. Šį požiūrį puikiai iliustruoja pastarųjų trejų metų statistika, o atšvaitas mūsų šalyje ir kaimyninėje Latvijoje yra nepelnytai nuvertinamas”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Atšvaitai – ir dviratininkams bei paspirtukininkams

Tyrimas atskleidė ir kitą nedžiugią tendenciją, visose trijose Baltijos šalyse sumažėjo ir tokių gyventojų, kurie nedėvi atšvaito patys, tačiau pasirūpina, kad juos visada naudotų atžalos. Lietuvoje vaikų saugumu tamsiuoju paros metu rūpinasi 9 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – vos 3 proc. visuomenės narių.

„Vaikai – viena labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių grupių, todėl tėvai turi pasirūpinti, kad jie dėvėtų atšvaitus tamsiuoju paros metu. Dėl mažesnio ūgio ir  mažiau išlavintos orientacijos eismo aplinkoje vaikai gali netikėtai išbėgti į gatvę ar kelio kraštą, o vairuotojai – pastebėti juos per vėlai. Be to, dėvėdami atšvaitus vaikai mokosi eismo kultūros ir supranta savo atsakomybę už saugumą kelyje. Atšvaito dėvėjimas yra paprastas, bet labai svarbus veiksmas, kuris gali padėti apsaugoti vaikus nuo nelaimingų atsitikimų ir išgelbėti gyvybes”, – kalba V. Katilienė.

Atšvaitų poveikį supranta ne visi

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Jos teigimu, atšvaitų poveikio pėsčiasis gali ir nesuvokti, nes atšvaitas atlieka savo funkciją, o pėsčiajam ji yra nepastebima – niekas nesikeičia ir nieko nenutinka. Tačiau, pasak V. Katilienės, skirtumą tikrai gali pajusti vairuotojai, kurie žmogų su atšvaitu tamsiu paros metu, šviečiant artimosioms šviesoms, pastebi iš 150 metrų atstumo, o asmuo be atšvaito tampa matomas tik 30 metrų atstumu.

„Dėl šios priežasties atšvaito svarba išauga užmiesčio keliuose, naujos statybos kvartaluose ir mažesnėse gyvenamosiose vietovėse, kur nėra šaligatvio, pėstieji juda važiuojamąja kelio dalimi, o automobilių leistinas greitis yra didesnis nei 60 km/val. Tamsiu paros metu čia be atšvaito einantys pėstieji beveik visiškai išnyksta kelio aplinkoje. Jei pėstieji matomi tik likus 20–30 metrų, vairuotojui, važiuojančiam 90 km/val. greičiu, tiesiog nebebūtų galimybių laiku sustabdyti transporto priemonę ar išvengti susidūrimo. Atšvaitas yra tarsi gyvybės draudimas, kurį įsigyti ir naudoti turėtų kiekvienas eismo dalyvis”, – pabrėžia V. Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai bei važiuojantieji paspirtukais, tačiau ir automobilių vairuotojai. „Atšvaitai neabejotinai gali išgelbėti gyvybes. Itin iliustratyvus pavyzdys: kai vairuotojas, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, kelkraštyje keitėsi ratą tamsiuoju paros metu, kita keliu važiavusi transporto priemonė jį stipriai sužalojo“, – pasakoja draudikė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje atšvaitų niekada nenaudoja 16 proc. žmonių, Estijoje – 4 proc. gyventojų. Latvijoje tarp nedėvinčiųjų labiausiai išsiskiria 16-19 m. amžiaus grupė – daugiausia šio amžiaus žmonių sakė niekada nesegintys atšvaito.

Atšvaitas – pėsčiųjų žibintas

Pasak saugaus eismo žinovo, vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno, atšvaitų aktualumas neišnyksta, ypač tamsiuoju ir šaltuoju sezonu. „Automobiliuose yra žibintai, o dviratininkai, paspirtukininkai ir pėstieji jų neturi, jiems žibintus kelyje atstoja atšvaitai“, – kalba A. Pakėnas.

Ekspertas neigia mitą, kad atšvaitai pėstiesiems būtini tik užmiesčio keliuose. „Ši saugumo priemonė yra reikalinga visur, kur pėsčiasis gali susidurti su automobiliu. „Eidamas šaligatviu pėsčiasis yra saugesnis, tačiau kertant važiuojamąją dalį, tamsiai apsirengęs ir neturintis atšvaisto jis yra praktiškai nematomas“, – sako saugaus eismo žinovas.

Pasak A. Pakėno, auštant arba temstant vairuotojų regėjimas dar nėra prisitaikęs prie aplinkos, todėl šie pereinamieji paros laikotarpiai – sudėtingiausi eisme. „Vairuotojų mąstymas „dar ne tamsu“ arba „jau prašvito“ dažniausiai sukuria ir didesnį atsipalaidavimą vairuojant, kuris dar labiau sumažina jų atidumą. Todėl prietemos laikas keliuose yra apgaulingas ir jį vertinti reikia itin atsakingai“, – tvirtina vairavimo mokyklos vadovas.

Jo teigimu, pėstieji atšvaitą turėtų dėvėti ne bet kurioje kūno vietoje: „Šiai saugumo priemonei svarbu rasti vietą nuo juosmens iki kelių, nes būtent šiame aukštyje yra vairuotojo žvilgsnis ir automobilių šviesos.“

Žinovas pataria, kaip patikrinti, ar atšvaitas veikia. „Tai galima padaryti naudojant kišeninį arba išmaniojo telefono žibintuvėlį, pakeliant šviesos šaltinį iki akių lygio ir nukreipiant šviesą į atšvaitą tamsioje aplinkoje. Jei atšvaitas veikia, šviesa bus aiškiai atspindima atgal“, – pataria vairavimo mokyklos vadovas.

Jis kritiškai vertina Lietuvos eismo dalyvių elgseną tamsiuoju paros metu. „Jie dar, deja, nenori pripažinti vakarietiškos eismo kultūros, todėl neretai kvestionuoja atšvaitų ar šalmų dėvėjimo būtinybę.

Nenorą saugoti savo sveikatą ir gyvybę vertinu kaip primityvų užsispyrimą, kurį būtina keisti aktyviu visuomenės edukacija ir, esant poreikiui, baudomis“, – apibendrina A. Pakėnas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuviai atšvaitus ne itin mėgsta
  2. Atšvaitus dėvi vienas iš trijų šalies gyventojų
  3. Atšvaitus visada naudoja apie trečdalis gyventojų
  4. Atšvaitus dažniausiai dėvi vaikai
  5. Tyrimas: lietuviai pasiilgo kelionių
  6. Kodėl bijome kalbėti apie rūpesčius: tyrimas atskleidė, jog su amžiumi lietuviai tampa mažiau atviri
  7. Tyrimas: lietuviai nenorėtų būti aptarnaujami „chatbotų“
  8. Tyrimas: automobilis lietuviui – pagrindinė susisiekimo priemonė
  9. Paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja retai
  10. Lietuviai savo automobilius plauna dažniau bei Baltijos šalių kaimynai
  11. Raginama segėti atšvaitus: šalyje prasidėjo akcija „Būkime matomi ir saugūs kelyje“
  12. Lietuviai nepakantūs eismo pažeidėjams
  13. Tyrimas: greitį viršija 76 proc. vairuotojų
  14. Tyrimas: mokslo ir žinių diena nesuderinama su alkoholio vartojimu
  15. Lietuviai nerimauja dėl išlaidų šildymui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vytautas Sinica
Lietuvoje

Nacionalinio susivienijimo Valdyba pašalino Seimo narį Vytautą Sinicą iš partijos

2025 08 15
Renovacija 2
Kultūra

Norvegijos kino šventėje Haugesiunde – išskirtinis dėmesys į Baltijos šalis

2025 08 15
Šiuolaikinė muzika Kintuose – koncertai, svarstantys apie ateitį, jaunystę ir bendruomeniškumą
Kultūra

Šiuolaikinė muzika Kintuose – koncertai, svarstantys apie ateitį, jaunystę ir bendruomeniškumą

2025 08 15
Saulės elektrinė
Energetika

Ministras: ESO turi keisti klientų aptarnavimo algoritmus

2025 08 14
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Siūloma šauktiniams atlyginti išlaidas už vairavimo mokslus

2025 08 14
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams primenama apie kelių mokesčio lengvatą

2025 08 14
Lėktuvas.
Lietuvoje

Kitąmet numatomi skrydžiai iš Palangos oro uosto į Kretą

2025 08 14
I. Ruginienė. Valdantieji praleido progą pasukti valstybės vairą gerovės kryptimi
Lietuvoje

I. Ruginienė paskirta Ministre Pirmininke

2025 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ? apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • ? apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • --->nei apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • Rimvydas apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Oro uostai: kaip pasiruošti kelionei ir išvengti streso?
  • Atsiskaitymai grynaisiais toliau mažėja
  • Ilgos kelionėms automobiliu: dėmesys kūnui sumažins nuovargį
  • Jurginai vazoje: kaip prailginti jų grožį?

Kiti Straipsniai

Kelionė, automobilis

Ilgos kelionėms automobiliu: dėmesys kūnui sumažins nuovargį

2025 08 16
Lėktuvas.

Ne amžius, o sveikatos būklė lemia kelionių nesklandumus

2025 08 15
Žygis

Kaip nepasiklysti nežinomose vietovese?

2025 08 15
Degalinė

Važiuojant iki paskutinio lašo pasekmės gali būti liūdnos

2025 08 15
Kepsninės patiekalai

Žolinės stalas – įvairiausiems skoniams

2025 08 15
Šiukšlės, atliekos

Vasarą žymiai padaugėja atliekų. Kaip jomis tinkamai pasirūpinti?

2025 08 15
Renovacija 2

Norvegijos kino šventėje Haugesiunde – išskirtinis dėmesys į Baltijos šalis

2025 08 15
Šiuolaikinė muzika Kintuose – koncertai, svarstantys apie ateitį, jaunystę ir bendruomeniškumą

Šiuolaikinė muzika Kintuose – koncertai, svarstantys apie ateitį, jaunystę ir bendruomeniškumą

2025 08 15
Tiltas per Dubysą

Raseinių rajone prasideda tilto per Dubysą atnaujinimo darbai

2025 08 14
Santuoka

Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje įregistruota 6,5 tūkst. santuokų

2025 08 14

Skaitytojų nuomonės:

  • ? apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • ? apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • --->nei apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • Rimvydas apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
  • Rimvydas apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šeimos gydytojo patarimai, kaip pasiruošti kelionėms užsienyje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai