Lietuvos hidrometeorologijos tanybos duomenimis, pirmasis sniegas Lietuvos teritorijoje anksčiausiai pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje (vidutiniškai – spalio pabaigoje), o vėliausiai pajūryje (vidutiniškai – lapkričio viduryje). Nežiūrint to, tarp skirtingų metų būna nemaži svyravimai, nes viskas priklauso nuo orų ir atmosferos cirkuliacijos pobūdžio. Kartais pirmasis sniegas pasirodo dar spalio pirmoje pusėje (taip nutiko 2023 m.), o kartais tik lapkričio antroje pusėje ar dar vėliau (pvz. 2020 m.).
Sniego dangos susidarymo (kaip ir pirmojo sniego pasirodymo) data kasmet yra nevienoda ir priklauso nuo oro temperatūros žemėjimo ir nukritimo žemiau 0 °C (t. y. beveik sutampa su meteorologinės žiemos pradžia). Anksčiausiai sniego danga pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose – lapkričio antroje pusėje, o vėliausiai pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje. Vis dėlto, pastovi sniego danga susidaro dar vėliau, po 3–4 savaičių. Be to, šiais laikais vis dažniau būna metų, kai pajūryje pastovi sniego danga iš viso nesusidaro, praneša LHMT.
Pastovia yra laikoma sniego danga, kuri išsilaiko mėnesį su ne ilgesnėmis kaip trijų dienų pertraukomis. Prieš vienos dienos pertrauką sniegas turi būti gulėjęs ne trumpiau kaip 5 dienas, o prieš 2–3 dienų pertrauką – ne trumpiau kaip 10 dienų.
Dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, todėl mažėja ir dienų su sniego danga (1 cm ir daugiau) skaičius. 1961–1990 m. laikotarpiu buvo net 85 tokios dienos, o 1991–2020 m. – 64 dienos (t. y. sumažėjo ketvirtadaliu). Dabartinėmis klimato sąlygomis daugiausiai dienų su sniego danga būna Žemaičių aukštumoje, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje (apie 70–78 dienos), o mažiausiai – Nidoje, Klaipėdoje ir Kybartuose (46–47 dienos).
Anksčiausiai pirmasis sniegas yra kritęs 1972 m. rugsėjo 28–29 d., tuomet žiemiški krituliai trumpam nuklojo Panevėžio apylinkes. Na o anksčiausiai pastovi sniego danga buvo susidariusi 1956 m. spalio 29 d. Švenčionyse, Vilniuje, Varėnoje, Lazdijuose.
