Prasidedant naujojo Seimo darbui, Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir būsimą Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką su prašymu atsakingai parinkti ir įvertinti kandidatus į aplinkos ministro postą. Pasak aplinkosaugininkų, esama padėtis, kai Aplinkos ministerija atiduota „Nemuno aušrai“, kelia grėsmę, jog nebus vykdoma veiksminga aplinkos politika.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia: „Mums kelia didelį susirūpinimą padėtis, kai Aplinkos ministerija atiduota „Nemuno aušrai“, neigiančiai ES Žaliojo kurso tikslus ir kryptis, nedeklaravusiai savo programoje reikalingų aplinkosaugos tikslų ir nuostatų. Atrodo, kad kitos partijos Aplinkos ministerijos išsižadėjo, taip sumenkindamos aplinkosaugos svarbą bei išduodamos savo programose duotus pažadus.“
L. Paškevičiūtė teigia, kad aplinkosauga neturi būti nurašoma kaip mažiau svarbi nei kitos politikos kryptys. Aplinkos ir gamtos apsauga yra labai svarbios viešojo intereso sritys, įtakojančios sveikatą, aplinkos stabilumą ir šalies gerovę. Valstybės vizijoje „Lietuva 2050“ pabrėžta, kad ryšys su gamta išryškėjo kaip vienas iš esminių lietuviškosios tapatybės elementų. Švari, neužteršta gamta nėra savaime suprantama duotybė, tam reikia ir reikės pastangų.
Nevyriausybininkai tikisi, kad būsimas aplinkos ministras miškus ir visą gamtą matys kaip gyvą ekosistemą, ne tik kaip išteklių, sieks užtikrinti geoekologinį ekosistemų stabilumą; klimato krizės sprendinius matys plačiau nei atsinaujinančios energijos plėtra ir technologinis proveržis; sieks neatidėliojant spręsti oro, vandens, jūros, dirvožemio ir kitas taršosproblemas; atliekų politikoje sieks žiedinio žaliavų naudojimo tikslų. Ministro sudaroma komanda turi būti aplinkosaugiška ir draugiška gamtai, palaikyti ES Žaliojo kurso tikslus ir kryptis.
Aplinkosaugai svarbios ir kitos ministerijos: Žemės ūkio, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo. Todėl vertinant ir šių ministerijų kandidatus nevyriausybininkai kviečia atsižvelgti ne tik į atitinkamo sektoriaus žinias, bet taip pat ir į jų aplinkosauginį nusiteikimą. Svarbu, kad ministrai žinotų sektoriaus įtaką ir įsipareigojimus sprendžiant klimato krizę, išsaugant ir atkuriant gamtą, mažinant taršą.
