Ketvirtadienis, 4 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

Netekome žinomos istorikės, etnologės prof. Irenos Merkienės

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2024-11-05 17:21:27
840
PERŽIŪROS
0
Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (1937–2024) | oginskiriet.lt nuotr.

Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (1937–2024) | oginskiriet.lt nuotr.

Spalio 31 d. mirė ilgametė Lietuvos istorijos instituto (LII) darbuotoja prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (1937–2024).

Irena Regina Merkienė (Tamošiūnaitė) gimė 1937 m. vasario 14 d. Kaune. Jos profesinis kelias prasidėjo Vilniaus universitete, kur ji baigė istorijos-filologijos studijas.

Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (1937–2024) | wikimedia.org nuotr.
Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė (1937–2024) | wikimedia.org nuotr.

Nuo 1960 metų ji savo gyvenimą pašventė Lietuvos istorijos institutui, kuriame dirbo iki 2002 m.

1992–1997 ji ėjo LII Etnologijos skyriaus vedėjos pareigas. 1991–2006 dėstė Vytauto Didžiojo universitete; profesorė (1995). 1996–2002 buvo leidinio Lietuvos etnologija redaktorių kolegijos, nuo 2003 knygų serijos Lietuvos valsčiai mokslo darbų komisijos pirmininkė.

Profesorės Merkienės moksliniai interesai buvo itin platūs. Ji tyrinėjo Lietuvos kaimo kultūrą, gyvulininkystės istoriją, papročius ir tikėjimus, etninės kultūros tapatumą.

Jos darbai apėmė laikotarpį nuo XVI a. iki XX a., o tyrimai rėmėsi tiek archyviniais šaltiniais, tiek išsamiais lauko tyrimais.

Tarp svarbiausių prof. I. R. Merkienės darbų – šešios monografijos, beveik šimtas mokslinių straipsnių, keturi metodinių priemonių rinkiniai.

Ji aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose, skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete, vadovavo doktorantams.

Profesorė buvo ne tik mokslininkė, bet ir puiki pedagogė. Ji įkūrė pirmąją Etnografų mokyklą prie LII ir jaunimo turizmo centro, ugdė jaunąją etnologų kartą.

Kolegos ir studentai prisimena prof. I. R. Merkienę ne tik kaip iškilią mokslininkę, bet ir kaip nepaprastai atsidavusią lietuvių kultūros puoselėtoją. Jos aistra savo darbui buvo užkrečianti ir įkvepianti.

„Profesorė I. R. Merkienė turėjo ypatingą gebėjimą perteikti savo meilę lietuvių kultūrai kiekvienam, su kuo bendravo,” – prisimena vienas iš jos buvusių doktorantų, – Jos entuziazmas ir atsidavimas mokslui įkvėpė ištisą kartą jaunų etnologų.”

 

1 of 3
- +
I. R. Merkienė | Ž. Šaknio nuotr.
I. R. Merkienei įteikta Mokslo premija | Ž. Šaknio nuotr.
Paskaita švenčiant jubiliejų | Ž. Šaknio nuotr.

1. I. R. Merkienė | Ž. Šaknio nuotr.

I. R. Merkienė | Ž. Šaknio nuotr.

2. I. R. Merkienei įteikta Mokslo premija | Ž. Šaknio nuotr.

I. R. Merkienei įteikta Mokslo premija | Ž. Šaknio nuotr.

3. Paskaita švenčiant jubiliejų | Ž. Šaknio nuotr.

Paskaita švenčiant jubiliejų | Ž. Šaknio nuotr.

Irenai Reginai Merkienei 2007 metais buvo įteikta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvių etninės kultūros tipologiniai arealai ir regioninio tapatumo išraiška (XVI a. antroji pusė – XX a.)“.

Ji taip pat buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė. Be mokslinės veiklos, profesorė buvo aktyvi visuomenės veikėja.

Ji buvo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininko pavaduotoja, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, aktyviai dalyvavo karpinių parodose.

I. R. Merkienė buvo viena iš Lietuvos mokslų akademijos folklorinio ansamblio „Dijūta“ įkurejų ir aktyvi dalyvė.

I. R. Merkiene pirmoji Lietuvoje sukūrė autentiškus tautinių drabužių modelius, rūpinosi jų gamyba. Profesores rūpesčiu kiekvienas ansamblietis pasipuošė savo arba tėvų gimtosiose apylinkėse dėvėtais rūbais. 

Profesorės Irenos Reginos Merkienės netektis yra didelis praradimas Lietuvos mokslui ir kultūrai. Jos darbai ir idėjos išliks kaip vertingas palikimas ateities kartoms, o jos atsidavimas etnologijai ir meilė lietuvių kultūrai įkvėps dar ne vieną tyrėją.

Atsisveikinti su prof. Irena Regina Merkiene bus galima šv. Jonų Bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) trečiadienį (lapkričio 6 d.) nuo 13 val. ir ketvirtadienį (lapkričio 7 d.) nuo 10.30 val. Urna bus išnešama ketvirtadienį (lapkričio 7 d.) 14.00 val.

Laidotuvės – Antakalnio kapinėse. Šv. Mišios už velionę bus aukojamos trečiadienį (lapkričio 6 d.) 18 val.

****

Prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė apie Vėlines, mirtį ir laidotuves (LRT, 2012 m.):

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Netekome etnologės Marijos Miliuvienės
  2. Netekome žinomos švietimo darbuotojos, veiklios visuomenininkė Birutės Ramonienės
  3. Netekome iškilaus menotyrininko, dailininko prof. Vytenio Rimkaus (video)
  4. Netekome aktyvios Mažosios Lietuvos tyrinėtojos Irenos Skomskienės
  5. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  6. Netekome iškilaus agronomo prof. Vytauto Dovydaičio
  7. Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)
  8. Netekome garsios sodų rišėjos Janinos Pavliukevičienės
  9. Netekome vienos iš garsiausių archeologių Rimutės Jablonskytės-Rimantienės
  10. Netekome žymaus visuomenininko, politiko, ekonomisto Algimanto Matulevičiaus
  11. Netekome kultūrininko P. A. Marcinkevičiaus
  12. Mirė vienas iškiliausių lietuvių tautosakos tyrėjų prof. Leonardas Sauka
  13. Netekome diplomato Edmino Bagdono
  14. Netekome rašytojo Algirdo Pociaus
  15. Netekome poeto Liudviko Jakimavičiaus

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Oro uostas
Lietuvoje

Gegužę oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją

2026 06 03
Krašto gynyba
Lietuvoje

KAM siūlo paprastinti gynybos įsigijimus

2026 06 03
Sodų teritorija
Lietuvoje

Valstybė imsis apleistų ir šeimininkų neturinčių sodų

2026 06 03
Skęstančiųjų gelbėjimas
Gamta ir žmogus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

2026 06 03
Saulės elektrinė
Energetika

Gyventojams, įsirengusiems saulės elektrines, skirta 13 mln. eurų paramos

2026 06 03
Elektrinis dviratis
Lietuvoje

Sostinėje – nauji sprendimai saugesnėms dviratininkų  ir pėsčiųjų kelionėms

2026 06 03
Žemės ūkis
Lietuvoje

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas artėja į pabaigą

2026 06 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo
  • Giedrius apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje
  • Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
  • Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius
  • I. Petraitienė. Ilgamečio Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovo drama

Kiti Straipsniai

Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Pasirašyta sutartis KM ir LGKŠA

Pasirašyta sutartis: dėmesys istorinei atminčiai, kultūriniam švietimui ir pilietiniam sąmoningumui

2026 06 02
LRT studija, šaltibarščių dubuo ir simbolinis perspėjimas apie kultūros nustūmimą į šalį

K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

2026 06 01
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Seime vyks tarptautinė konferencija, skirta 1941 m. Birželio sukilimo 85-osioms metinėms

2026 06 01
Studentai

Prasideda priėmimas į aukštąsias mokyklas

2026 06 01

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo
  • Giedrius apie Birželio 3 d., 19 val.: Sporto rūmų likimą turi spręsti Tauta!
  • Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Visgi apie J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Padidėjo Žagarės regioninio parko plotas | vstt.lrv.lt nuotr.

Padidėjo Žagarės regioninio parko plotas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai