2010 m. spalį Lietuvoje įregistruotas pirmasis elektromobilis buvo didelė naujovė, tačiau šiandien elektromobiliai jau tapo įprastomis transporto priemonėmis bei svarbia tvaraus susisiekimo dalimi. Kaip nuo pirmojo elektromobilio atsiradimo Lietuvoje keitėsi elektromobilių rinka, jų įkrovimo tinklas, ir ko galime tikėtis netolimoje ateityje, komentuoja „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.
Technologinis šuolis į priekį
Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje sostinėje buvo skambiai pristatytas pirmasis Lietuvoje elektromobilis. Iš įprasto vidaus degimo į elektra varomą variklį – vilnietis Mindaugas savo automobilį „Honda HR-V“ perdarė savo ir draugų pagalba.
Šis savadarbis elektromobilis prieš 14 metų – 2010 m. spalio 19 d. – buvo įregistruotas kaip pirmasis elektra varomas automobilis Lietuvos istorijoje ir tapo elektromobilių eros pradžios simboliu šalyje. Tuomet pilnu įkrovimu ši unikali transporto priemonė galėjo nuvažiuoti 70 kilometrų, o pilnai įkrauti ją truko 8 valandas.
Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, oficialių gamintojų siūlomi elektromobiliai Lietuvoje pradėjo atsirasti kiek vėliau. Vienas pirmųjų ir didžiausio populiarumo sulaukusių modelių buvo „Nissan Leaf“, kurio ankstyvieji 2014-2016 m. modeliai galėjo nuvažiuoti apie 135–172 km vienu įkrovimu. Kartu su „Nissan“, į Lietuvos elektromobilių rinką pradėjo žengti ir kiti gamintojai, tokie kaip „BMW“, „Tesla“ ir „Volkswagen“.
Anot žinovės, per pastaruosius 14 metų elektromobilių technologijos padarė didelį šuolį į priekį – šiandien šiuolaikiniai elektromobiliai pilnu įkrovimu gali įveikti iki 500-600 km atstumą. Rinkoje atsiranda ir tokių modelių, kurie pilna baterija gali nuvažiuoti net 800 km ir daugiau.
„Jei prieš 14 metų baterijos buvo viena iš pagrindinių elektromobilių silpnybių, šiandien tai jau nebėra problema. Didėjant baterijų talpai ir jų efektyvumui nuvažiuojamas atstumas išaugo kelis kartus, o modernūs įkrovimo sprendimai įkrovimo laiką sutrumpino iki vos 15-30 minučių. Tai reikšmingai keičia vartotojų patirtį“, – sako L. Doraitė-Gudavičienė.
Ji priduria, jog tobulėjantys baterijų sprendimai ne tik užtikrina didesnį efektyvumą, bet ir palaipsniui mažina elektromobilių kainą – taip jie tampa vis labiau prieinami platesniam gyventojų ratui.
Augs tiek pirminė, tiek antrinė elektromobilių rinka
Žvelgiant į registruotų elektromobilių skaičiaus kitimą per pastaruosius 10 metų, L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, rinkos augimas skaičiuojamas kartais, tačiau svarbu pastebėti, jog elektromobilių užimama viso šalies keleivinių automobilių parko dalis sudaro dar tik apie 1,5 proc.
„2014-ųjų sausio 1 d., remiantis „Regitra“ duomenimis, buvo registruoti 12 elektromobilių. 2015 m. sausio 1 d. buvo įregistruota jau 60 tokių automobilių, 2016 m. pradžioje – 147, o dar po metų – 325. Tuo tarpu per pastaruosius 4 metus grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 10 kartų ir jau siekia 15 tūkst. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius gali siekti ir 200 tūkst.“, – atskleidžia specialistė.
Dauguma ekspertų sutinka, kad būtent 2024-2025 m. elektromobilių rinkoje stebėsime lūžio tašką. Pasak L. Doraitės-Gudavičienės jau 2024 m. elektromobilių pardavimai turėtų išaugti 50-70 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Anot jos, svarbu pastebėti, kad vis sparčiau auga ne tik pirminė, bet ir antrinė elektromobilių rinka. Gyventojai yra linkę rinktis ne tik naujus, tačiau ir labiau prieinamus naudotus elektromobilius.
„Numatoma, kad per artimiausius kelerius metus didės naudotų elektromobilių pasiūla iš Vakarų Europos rinkų. Pasak ekspertės, tokiose šalyse, kaip Vokietija, Nyderlandai ar Skandinavijos valstybės, elektromobilių rinka jau pasiekė aukštesnį brandos lygį, todėl šios šalys taps pagrindinėmis eksportuotojomis Baltijos šalims“, – komentuoja L. Doraitė-Gudavičienė.
Infrastruktūros tinklas netrukus patenkins visus poreikius
Įkrovimo tinklas Lietuvoje taip pat sparčiai plečiasi. Anot ekspertės, pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra 2014-2020 m. buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat šalia tarptautinių automagistralių.
„2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 40 nemokamų įkrovimo stotelių. 2020 m. 173, dar po metų jų buvo 314. Šįmet jau užregistruota 1792 viešų ir pusiau viešų įkrovimo stotelių. Infrastruktūros plėtra, natūraliai, žengia koja į koją su elektromobilių paklausos augimu“, – dalijasi ji.
Kalbant apie ateities perspektyvas, Susisiekimo ministerijos prognozėmis per ateinančius šešerius metus viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius augs iki 6 tūkst. Be to, operatoriai, planuodami tinklo plėtrą, visad atsižvelgia į vartotojų poreikius skirtingose Lietuvos vietovėse.
„Greito ir itin greito įkrovimo stotelė s ar įkrovimo parkai reikalingi šalia judriausių kelių ir automagistralių. Šalia biurų, prekybos centrų ir laisvalaikio objektų, kur laikas nėra toks kritinis faktorius, labiau orientuojamasi į vidutinio ar lėto įkrovimo sprendimus“, – teigia Doraitė-Gudavičienė.
