Spalio 17 d. VU bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda, kurioje lankytojai galės susipažinti su prof. R. Pavilionio gyvenimo akimirkomis ar prisiminti buvimą kartu.
Šiais metais minime Vilniaus universiteto rektoriaus, filosofo, vertėjo, politiko, profesoriaus Rolando Pavilionio (1944–2006) 80-ąsias gimimo metines.
Parodoje pristatomos R. Pavilionio disertacijos, knygos, straipsniai, pranešimai įvairiose Lietuvos ir užsienio konferencijose, pasisakymai įvairių susitikimų ir renginių metu.
Taip pat lankytojams matys ikonografinę medžiagą, kurioje atsispindės R. Pavilionio gyvenimas ir veikla: inauguracija į Vilniaus universiteto rektorius, užsienio svečių priėmimai, renginiai Vilniaus universitete ir už jo ribų, politinė veikla, R. Pavilionio šeimos ir kelionių akimirkos.
Garbingą vietą parodoje užima apdovanojimai
Prancūzijos Akademinės palmės ordinas, Norvegijos Karaliaus Haraldo VI ordinas, ordinas „Už nuopelnus Prancūzijos Respublikai“, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius, kiti.
Parodoje ir asmeniniai dokumentai
Gimimo liudijimas, brandos atestatas, darbo knygelė. Taip pat bus matomi studijų ir darbo Vilniaus universitete dokumentai.
Rolandas Pavilionis gimė 1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose. Dirbdamas darbininku, medaliu baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą ir 1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti kalbų, bet po metų buvo pašauktas atlikti karinę prievolę.
1968 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo germanisto specialybę. 1968–1971 m. dirbo Ukrainos mokslų akademijoje ir ten apgynė disertaciją logikos tema.
1981 m. Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokykloje apgynė disertaciją logikos ir semantikos tema. Studijavo ir dirbo Prancūzijoje pas žymiausią išeivijos profesorių Algirdą Julių Greimą.
Rolandas Pavilionis buvo įgijęs habilituoto daktaro mokslinį laipsnį, jam suteikti profesoriaus ir akademiko moksliniai vardai.
1971–1981 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros docentas, 1982–1989 m. – Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas.
1989 – 1990 m. – Vilniaus universiteto prorektorius, 1990 m. išrenkamas Vilniaus universiteto rektoriumi. Šias pareigas ėjo iki 2000 m.
2000 m. išrenkamas VIII LR Seimo nariu ir tampa Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju.
R. Pavilionis tampa žinomas kaip aktyvus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą šalininkas.
Nuo 2004 m. – Europos Parlamento narys.
Buvo Pasaulio rektorių asociacijos vykdomojo komiteto, Europos rektorių konferencijos vykdomojo komiteto narys, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos garbės prezidentas, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus tikrasis narys, Europos mokslų ir menų akademijos narys.
Galėjo laisvai kalbėti pagrindinėmis Vakarų Europos kalbomis.
Mokslinių tyrinėjimų sritys – logika, loginė semantika ir kalbos filosofija.
R. Pavilionis išleido knygų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, taip pat išvertė H. D. Thoreau kūrinį „Voldenas, arba Gyvenimas miške“, sudarė ir išvertė A. J. Greimo rinkinį „Semiotika“, L. Wittgensteino „Rinktinius raštus“.
Apdovanotas Lietuvos valstybine premija už mokslo darbus, Prancūzijos Akademinės palmės ir Garbės legiono ordinais, Norvegijos, Lenkijos ordinais ir medaliais, Prancūzijos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Prancūzijos Respublikai“, Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Paroda veiks iki gruodžio 31 d.
Kaip jis sumaniai prichvatizavo universiteto observatorijos vila nutyleta!
>Tadas
Rektorius profesorius Rolandas Pavilionis ne to dar vertas – tą rodo Lietuvos ir užsienio valstybių labui nuveikti jo darbai. Nors prisimenu buvimo su Pavilioniu kartu tik akimirką, bet vis tiek aplankysiu jo darbų ir apdovanojimų parodą Vilniaus universitete, kad vėl galėčiau pajausti Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiaus tvirtumą jo nuveiktų darbų mūsų valstybės naudai pamatuose. Prosit!
Nepaisant jo mokslinių titulų, kažkodėl, paliko komuniagos, įspūdį. Kaip ir visa jų šeimynėlė. Sako, kad savo butą perrašė dukrai, kad galėtų perimti liuksusinį butą Čiurlionio gatvėj.
Aš vis prisimenu, kaip jis , važiuodamas į Universitetą, pervažiavo milicininko pėdą. Vilniuje vyko NATO susirinkimas ir jam trukdė patekti į darbo vietą. Po to, netrukus mirė…..
minite kgbistų gimtadienius – nauja rubrika alko portale?
>+++
O dar grynesnis kaip jis “komuniaga” Algirdas Mykolas Brazauskas, atkurtos Lietuvos valstybės ministru pirmininku būdamas, atstatė Valdovų rūmus. O tautos išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, pasiekė to, kad Lietuva būtų priimta į ES ir NATO. Ar Jums, +++, atrodo, kad, nebūnant TSKP, o vėliau ir atsiskyrusios nuo LKP vadovu (KGB jam buvo pavaldus) būtų buvę galima pasiekti mūsų valstybės Nepriklausomybės faktą, apginant, jeigu kas, ją NATO šalių pagalba? Galvokite, prašau, kiek realiau, pasmerkiant ano laiko, kaip jūs kad taip tvirtinate, apie ano laiko “komuniagas”. Ir atminkite, prašau, kad visko Teisėjas yra Laikas, o ne vienetinis kieno nors buvusių procesų vertinimas. Tas pats taikytina ir su, kaip jūs vadinate, “komuniagos”,Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentės, teigiamo, tarnaujant Lietuvos žmonems, darbo įvertinimu. Istoriškai neatmetami ir Jo Ekscelencijos Vytauto Landsbergio, kaip pirmo Nepriklausomos Lietuvos vadovo, nuopelnai tarnaujant Lietuvos žmonėms, reikšmė tautos istorijoje taipogi. Atsipeikėkite, prašau, nes aukščiausias Teisėjas yra laikas, o ne vienetinis kieno nors buvusių procesų vertintojas. Dėkoju.