Spalio 19-ąją Vilniuje vyks ypatingas renginys – Krivio diena – skirtas pagerbti Romuvos Krivį Joną Trinkūną (Krivį Jaunių) – Romuvos dvasinį vadovą ir vieną iškiliausių etninės kultūros puoselėtojų Lietuvoje.
Šia proga visi yra kviečiami dalyvauti Krivio dienos minėjime ir prisiminti žmogų, kurio veikla padėjo atgaivinti senąją lietuvių religiją bei tautines vertybes.
Renginys prasidės 12 val. Užupyje, ant Gedimino kapo kalno, kur bus uždegta aukuro ugnis, skambės giesmės ir pagerbimo žodžiai protėviams bei dievams. Ši ypatinga apeiga primins Krivio Jauniaus dvasią ir jo ryšį su lietuviškąja gamta, tradicija bei mitologija.
Po apeigų 13 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, posėdžių salė II aukšte) vyks renginys, kuriame savo prisiminimais apie Joną Trinkūną dalinsis jo draugai, bendražygiai ir Romuvos vaidilos. Tai bus puiki proga ne tik sužinoti daugiau apie patį Krivį, bet ir suprasti, kaip jo dvasinis palikimas ir idėjos gyvuoja iki šių dienų.
2024-ieji – Krivio Jauniaus metai. Visus šiuos metus Romuva rengė įvairius renginius, seminarus ir diskusijas, siekdama skleisti ir gilinti Krivio Jauniaus dvasinį palikimą. Šie metai – puiki proga prisiminti Romuvos atgimimą ir Jono Trinkūno pastangas atkurti senuosius lietuvių papročius bei apeigas.
Jonas Trinkūnas – Romuvos atgimimo šauklys
Jonas Trinkūnas, žinomas kaip Krivis Jaunius, buvo ne tik įžymus Romuvos sąjūdžio kūrėjas, bet ir itin veiklus Lietuvos tautinės savasties puoselėtojas. 1967 metais jis pradėjo rengti Rasos šventes – paprotį, kurį jis sugražino XX amžiaus žmonių kartai. Jo veikla padėjo atgaivinti ir sustiprinti senųjų lietuvių tikėjimą nūdienoje ir įkvėpė daugelį vėl atrasti savo tautines šaknis.
J. Trinkūnas buvo pirmasis atkurtos Romuvos Krivis – aukščiausias jos dvasinis vadovas, vedęs bendruomenę per Lietuvai sudėtingų laikotarpių sūkurius. 1992 metais, atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pakilime, jis pradėjo telkti romuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Jo indėlis į mūsų tautinės kultūros puoselėjimą – neįkainojamas – nuo senojo tikėjimo atgaivinimo iki įvairių kitų šiuolaikišką tautos dvasingumą palaikančių veiklų…
Prisijunkite ir pajuskite Krivio Jauniaus dvasios šviesą
„Krivio diena – tai daugiau nei atminimo šventė. Tai galimybė kartu su Krivio Jauniaus bendraminčiais toliau puoselėjančiais jo siekius betarpiškai prisiliesti prie mūsų tautos dvasinės savasties versmių teikiančių galių naujoms, šiuolaikinio žmogaus gyvenimui pritaikytoms, senosios religijos apraiškoms,“ – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė kviesdama dalyvauti Krivio dienoje.
Renginio rengėjai: Kauno Aukštapilio, Vilniaus ir Šventaragio Romuvos.
Puoselėti tautos šaknis ? O viršūnėlės ? Kas iš tų šaknų, jei , nei stiebo, nei kamieno, nei šakų, nei pumpurų ? Kodėl tai nerūpi ?
Kas iš Tavo kojų jei galvos neturi?
Būtent, teisingai supratot .
Folkloras tesiasi.. beje ar perkunui aukos priesus juos deginant ant lauzo ar perplesiant medziais, o nekaltes mergeles rutu puokste?
Ar ne per daug jau tos Romuvos tautos šaknys moteriškomis (romiomis) atrodo?…
Čia yra mūsų, lietuvių, tautos tragedija, kadangi mokyklose visas lietuviškumo ugdymas apleistas. Mokiniams nori primesti mokytis jau net ne po vieną, bet po dvi užsienio kalbas. Bet kam tas reikalinga? Ar kad paskatinti emigraciją iš Lietuvos??. Verčiau paruoštų jaunimą vedybiniam ir šeimyniniam gyvenimui vyresnėse klasėse. Tai būtų žymiai daugiau prasmės.