Vienas iš būdų nebenaudojamiems ir pabodusiems rūbams suteikti antrą gyvenimą – juos perleisti kitiems. Tarptautinis „DPD“ „E. barometro“ tyrimas rodo, kad savo drabužius kitiems parduoda 38 proc. lietuvių.
Tokie rezultatai teigiami, tačiau vis dar yra mažesni nei Europos vidurkis. Šiandien yra daugybė platformų, kuriose galima parduoti savo nebenaudojamus drabužius, tekstilę ar avalynę. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai jomis naudotis bei kaip užtikrinti, kad sandoris būtų sėkmingas.
Keičiantis sezonams noras atnaujinti savo turimą aprangą natūralus, tačiau, pasak dėvėtų rūbų el. parduotuvės „Dressedherring“ įkūrėjos Augustės Barboros Budrienės, svarbu ne tik žinoti, kaip atsakingai pirkti rūbus, bet ir tinkamai su jais atsisveikinti.
„Nebenešiojamus rūbus parduodami kitiems išgelbėjame juos nuo tiesaus kelio į sąvartyną, kadangi tekstilė, deja, šiandien vis dar yra neperdirbama medžiaga. Parduodami nebenešiojamus drabužius mes ne tik atlaisviname lentynas ir susigrąžiname dalį išleistų pinigų, tačiau taip pat tampame žiedinės ekonomikos dalimi, kuri leidžia mažinti tiek anglies dioksido emisijų pėdsaką, tiek naujų drabužių gamybos poreikį“, – sako A. B. Budrienė.
„E. Barometro“ tyrimo rezultatai taip pat parodė, dėl kokių priežasčių Lietuvos gyventojai renkasi perleisti savo rūbus kitiems. Pagrindinė – atlaisvinti daugiau vietos savo spintose, taip atsakė 67 proc. lietuvių.
„Vos trečdalis (33 proc.) gyventojų atsakė, kad savo rūbus jie parduoda norėdami užsidirbti papildomų pinigų. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai mažiau linkę atlikti impulsyvius pirkinius nei europiečiai – neapgalvotus pirkinius įsigyja vos 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tokie rezultatai rodo, kad lietuviai siekia apsipirkti kuo sąmoningiau ir apgalvotai, o tuo pačiu prisideda prie aplinkai draugiškesnių veiksmų“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Išsirinkite platformą
Pasak „Dressedherring“ įkūrėjos, šiandieniniame pasaulyje parduoti savo nebenešiojamus rūbus nesudėtinga – egzistuoja gausybė platformų.
„Žinoma, geriausiai išvystyta platforma Lietuvoje – „Vinted“, tačiau internete gausu ir kitų pardavimo vietų, tokių kaip „Etsy“, „eBay“, „Depop“, „Grailed“ ar „Vestiaire Collective“. Vienos jų labiau orientuotos į vintažą, kitos į dizainerių prekes, todėl sau tinkamiausią platformą rekomenduoju rinktis atsižvelgiant į turimų rūbų stilių“, – pasakoja A. B. Budrienė.
Paruoškite rūbus pardavimui
Ruošiantis parduoti savo nebenešiojamus drabužius svarbu ne tik išsirinkti sau patogiausią platformą, bet ir tinkamai juos paruošti.
„Prieš parduodant drabužius svarbiausia juos išskalbti. Vėliau atidžiai apžiūrėti ir skelbime paminėti visus trūkumus. Visuomet patariu būti sąžiningu pardavėju ir defektų neslėpti, kadangi tai mažins pasitikėjimą jūsų paskyra ateityje. Taip pat itin svarbu padaryti aiškias, kokybiškas nuotraukas, kur matytųsi visas drabužis. Jei yra galimybė – didesnį susidomėjimą pasiekia tie drabužiai, kurie yra nupaveiksluoti ant žmogaus arba manekeno“, – rekomenduoja A. B. Budrienė.
Įvertinkite kainą
„Dressedherring“ įkūrėjos teigimu, pardavimo procese itin svarbu nustatyti tinkamą kainą, kuri būtų priimtina tiek pirkėjams, tiek jums pačiam.
„Nustatant rūbo kainą, svarbu atsižvelgti į tai, už kokią sumą jūs jį įsigijote. Įvertinti kainą taip pat bus lengviau, jei peržiūrėsite panašių prekių skelbimus internete. Nepamirškite įvertinti rūbo būklę, išskirtinumą, prekės ženklą bei audinį. Prabangesnių audinių, tokių kaip kašmyras, šilkas ar linas, kaina visuomet yra didesnė net ir dėvėtų drabužių rinkoje“, – tvirtina A. B. Budrienė.
Galite ne tik parduoti, bet ir mainyti
Pasak A. B. Budrienės, turimus ir pabodusius rūbus galima ne tik parduoti, bet ir mainyti. Šiam tikslui ne tik sukurta daugybė mainų platformų, bet ir gali pasitarnauti socialiniai tinklai.
„Tai galima padaryti įvairiose „Facebook“ grupėse, pavyzdžiui „Zero Waste“, taip pat „TikoTiks“ pakartotinio naudojimo centre, „Dėk‘ui stotelėse ar „GiverTag“ mainų platformoje. Taip pat geros būklės rūbus galima padovanoti ir labdarai, pavyzdžiui, atiduoti Lietuvos Samariečių bendruomenei, kuri turi savo būstinę ne viename Lietuvos mieste ir noriai priima drabužių aukas“, – tvirtina „Dressedherring“ įkūrėja.