Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

KTU absolventas sukūrė striukę, paverčiamą vienviete palapine

www.alkas.lt
2015 08 27 07:45
1
Striukė – palapinė | KTU nuotr.

Striukė – palapinė | KTU nuotr.

Striukė – palapinė | KTU nuotr.
Striukė – palapinė | KTU nuotr.

Studentai baigę bakalauro studijas, kurios per ketverius metus jiems „neprilipo“ neretai bijo keisti karjeros kelią, rizikuodami pasirinkti kitą specialybę. Istorijos bakalauras Andrius Pūkys, prieš dvejus metus nusprendęs įstoti į Kauno technologijos universiteto (KTU) Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijas įrodė, kad bijoti nėra ko. Studijas A. Pūkys baigė su trenksmu – sukurdamas striukę, paverčiamą vienviete palapine.

„Praėjus dvejiems metams po studijų KTU baigimo, džiaugiuosi įgijęs praktišką specialybę ir dirbantis mėgstamą darbą – mano pasirinkimas pasiteisino“, – sakė Andrius Pūkys.

– Kodėl nusprendei iš esmės pakeisti savo karjeros kelią?, – paklausėme A. Pūkio.

– Norėjau praktinio mokslo, tam tikro amato, kuris leistų kurti realius produktus. Drabužių gamybos pramonei specialistus, turinčius tiek bakalauro, tiek magistro laipsnį, Lietuvoje rengia tik viena aukštoji mokykla – Kauno technologijos universitetas. Po išlyginamųjų studijų, trukusių vienerius metus, įstojau į Aprangos mados inžinerijos magistrantūros studijų programą.

Šioje srityje dirbu jau keletą metų, dėl to šiandien galiu drąsiai teigti, kad tokių specialistų poreikis yra didelis, toks išliks ir ateityje.

Striuke-paverciama-palapine-K100
Striukė – palapinė | KTU nuotr.

– Kodėl po istorijos studijų pasirinkai inžinerinę specialybę?

– Svarsčiau galimybę studijuoti tiek Aprangos mados inžineriją, tiek Architektūrą. Visgi, aprangos ir tekstilės pramonė man buvo jau šiek tiek pažįstama sritis. Keletui metų išvykus gyventi į užsienį teko dirbti keliose drabužių parduotuvėse.

Įstojęs į KTU supratau, kad mada vis dėlto nėra mano pašaukimas. Tuomet atradau inžineriją, kuri priešingai – man labai patiko. Labiau nei piešti, eskizuoti ir eigoje bandyti „nukalti“ vienokį ar kitokį drabužį, mane domino techninė kūryba. Netapau dizaineriu, nes visada buvau linkęs pradiniame gaminio kūrimo etape dėmesį sutelkti į funkciją ir tik vėliau iš funkcijos išvystyti dizainą, o ne atvirkščiai.

Mano įsitikinimu, geras dizaineris yra tas, kuris išmano visą drabužio pagaminimo procesą, turi praktinių, technologinių žinių ir tik pabaigoje galvoja apie kūrybinius sprendimus.

– Ar radikalus karjeros kelio pasikeitimas negąsdino? Kaip ir kodėl tam ryžaisi?

– Aplinkinių požiūris į mano pasirinkimą buvo skeptiškas, tačiau buvau tvirtai pasiryžęs ir apsisprendęs.

Manau, jog prie to, kad laikiausi savo nuomonės ir nevengiau rizikuoti, prisidėjo mano patirtis gyvenant užsienyje. Tuo metu, kai Kaune studijavau istoriją ir gyvenau su tėvais, gyvenimas atrodė rožėmis klotas. Neturėjau daug rūpesčių, atsakomybių ar pareigų.

Metais, kuriuos praleidau gyvendamas ir dirbdamas užsienyje parodė, kaip sunkiai uždirbami pinigai, kiek daug reikia įdėti pastangų, laiko ir intensyvaus darbo, norint susikurti patogų gyvenimą. Ši patirtis neabejotinai mane motyvavo rinktis praktinę specialybę.

– Ar buvo sunku susirasti darbą?

– Susirasti darbą baigus magistrantūros studijas sekėsi gerai. Įgyta specialybė atveria plačias galimybes, nes darbuotojų poreikis jaučiamas tiek prekyboje, tiek dizaino srityje, tiek ir dirbant su technologijomis: tereikia pačiam žinoti, ko nori. Baigus Aprangos mados inžinerijos studijas gali rinktis technologo, vadybininko, konstruktoriaus darbą.

Nesirinkdamas tęsti istorijos mokslų, išplėčiau savo darbo galimybes ir susidomėjau inžinerijos mokslu, kuris mane labai patraukė. Studijų metu įgijau naujų kvalifikacijų, susipažinau su nauja sritimi.

– Po studijų KTU baigimo dirbai vienoje didžiausių įmonių Lietuvoje „Audimas“. Už ką buvai atsakingas?

– Dirbau produktų kūrimo bei vystymo procesuose, ėjau technologo pareigas. Pagal pateiktus eskizus ir konstruktorių iškarpas, reikėdavo pagaminti drabužio prototipą. Dirbau su klijavimo technologijomis, kuomet drabužis nėra siuvamas, bet klijuojamas.

Šiuo metu dirbu įmonėje „LTP Group“, taip pat produktų paruošimo, vystymo srityse.

– Ar nesigaili pakeitęs karjeros kryptį?

– Savo pasirinkimo nesigailiu, nes šiandien turiu dvi specialybes ir žinių bagažą tiek humanitariniuose, tiek technologiniuose moksluose. Keturi metai, gilinantis į istorijos raidą, istorinius reiškinius ir procesus, praplėtė mąstymą, padėjo man subręsti kaip asmenybei, ja domiuosi iki šiol. Tuo tarpu Aprangos mados inžinerija leido susirasti gerai apmokamą, kūrybišką ir įdomų darbą.

– Baigiamajam magistro darbui „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ sukūrei striukę, paverčiamą vienviete palapine. Kaip kilo ši mintis ?

– Norėjau įgyvendinti tokį projektą, kuris man būtų iššūkis. Pati gaminio idėja gimė Lietuvoje, tačiau sunkusis darbas ir projekto įgyvendinimas vyko Slovėnijoje, Liublianos mieste, kur metams laiko buvau išvykęs studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą.

Kadangi visada domėjausi tiek drabužių, tiek pastatų, tiek daiktų dizainu, baigiamasis magistro darbas tapo istorijos, aprangos ir architektūros sinteze. Įgyvendindamas šį projektą nagrinėjau erdvę kitu kampu. Architektai erdvę tyrinėja statydami pastatus – aš ją tyrinėjau kurdamas palapinę, tokiu būdu tarsi provokuodamas ir keisdamas požiūrį į tai, kas yra suprantama kaip erdvė.

Dirbant su „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ projektu pravertė ir istorijos žinios. Domėdamasis netradiciniais dizaino ir architektūros projektais, kurie buvo pradėti vykdyti gana seniai, susipažinau su britų architektūrinės grupės „Archigram“ darbais, kurie savaip įkvėpė ir mano projektą.

„Archigram“ XX a. šeštajame dešimtmetyje laužė standartus sukurdami tam tikrą pripučiamą gyvenvietę (angl. Blow-Out Village), įgalinančią praplėsti gyvenamąjį plotą bei Vaikštantį miestą (angl. Walking City), sudarytą iš „protingų“ namų arba robotų.

– Kokiomis savybėmis pasižymi tavo striukė-palapinė?

– Pati striukė yra unisex, t.y. tinkanti dėvėti bet kuriai lyčiai. Gaminyje yra panaudota aerogel (speciali izoliacinė medžiaga), kuri reikalinga norint apsisaugoti nuo šalčio ir sulaikanti šilumą.

– Ar tiesa, kad tavo projektas „Drabužis – gyvenamoji erdvė“ buvo nukreiptas į socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę?

– Taip, tiesa. Gaminys nukreiptas į benamius, kaip socialinės atskirties grupę, ir jų problemas. Norėjau sukurti produktą, kuris būtų reikalingas, turėtų ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją.

– Kokia šio projekto ateitis?

– Mano sukurtą prototipą dar reikia tobulinti, tačiau turiu viziją ateityje projektą komercializuoti ir savo idėją paversti verslu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atidaroma paroda „Tautinis kostiumas – graži ir nesenstanti mada“
  2. Tekstilė šiandien – dirbtinės kraujagyslės, išmanūs rūbai ir lanksčios kompiuterio klaviatūros

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. rubai nuo lietaus says:
    2 m. ago

    Oi geras, dar nemačius tokios inovacijos, keista, kaip niekas juo nesusidomėjo, ir nesimato prekyboje tokia palapinstriukė. Ir turistams, ir kareiviams, ir darbininkams tokia striukė būtų super. Apsaugo nuo lietaus, vėjo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

2021 02 13
8 priežastys, kodėl taip mėgstame džinsus

8 priežastys, kodėl taip mėgstame džinsus

2021 01 14
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

2021 01 10
Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

2020 12 19
K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (III)

K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (III)

2020 12 10
Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Ką žiemą privalu turėti savo spintoje?

2020 11 16
KTU prisistato naujame vaizdo klipe (video)

KTU prisistato naujame vaizdo klipe (video)

2020 11 01
Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

Kuriamos mikrodumbliais praturtintos biotrąšos

2020 07 30
Pixabay.com nuotr.

Patogios, gundančios ir stilingos apatinės kelnaitės: kaip išsirinkti?

2020 06 26
linensheep.lt nuotr.

Kodėl verta rinktis lininę suknelę vasarai?

2020 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų
Lietuvoje

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų

2021 04 20
Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19
Vilniuje daugėja vandens gertuvių
Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja vandens gertuvių

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
G. Nausėda: Pandemija mus išvargino
Lietuvoje

Ekonomikos gaivinimo planui liko 11 dienų

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  Šalyje sumažėjo nusikaltimų
  • Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje
  • G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
  • Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 950; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 521; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 469; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 300; komentarų: 16
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 298; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

by daiva
2021 02 13
0
Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Skalbiant drabužius ir kitus tekstilės gaminius, kuriuose yra nonilfenoletoksilatų (NPE), jų likučiai per nuotekas patenka į gamtą ir kelia pavojų...

Skaityti toliau

8 priežastys, kodėl taip mėgstame džinsus

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
0
8 priežastys, kodėl taip mėgstame džinsus

Nebūtina būti profesionaliu mados dizaineriu, jog žinotumėte, kad džinsai yra vienos populiariausių kelnių visame pasaulyje – tokius drabužius noriai renkasi...

Skaityti toliau

Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

by Ditė Česėkaitė
2021 01 10
1
Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai

Bene kiekvieno žmogaus spintoje galima rasti jam netinkamų drabužių ir batų – tai per siauros kelnės, į kurias planuojama įlįsti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Ir vandenims nėra ramybės apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Balsas iš anapus apie P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?
  • Arūnas apie Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai
  • Arūnas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis
Aplinkos apsaugos pažeidėjus stebi ir iš oro

Aplinkos apsaugos pažeidėjus stebi ir iš oro

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai