Eismui atidaryta ilgiausia „Via Baltica“ atkarpa

Šiandien simbolinio renginio metu atidaryta baigta jau priešpaskutinė aynaijinamo kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa. Didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros plėtros projektą ketinama baigti kitąmet, šiandien atidarytoje ilgiausioje, techniškai sudėtingiausioje ir naujų statinių skaičiumi didžiausioje „Via Baltica“ atkarpoje atnaujinimo darbai vyko vos daugiau nei metus.

„Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę ir šiandien, važiuodama čia, susimąsčiau, ar tai tikrai galėjo būti vos pernai. Tačiau iš tiesų per tokį trumpą laiką, kiek daugiau nei metus, pavyko užbaigti didelį ir sudėtingą strategiškai svarbaus projekto etapą. Kai kam gali pasirodyti, kad visa atkarpa, 40 kilometrų kelio, yra ne tiek jau daug, tačiau iš tiesų tai milžiniškas objektas, vienu metu tapęs bene didžiausia statybų aikštele Lietuvoje, ir labai džiaugiuosi, kad jis netapo jokiu „amžiaus projektu“.

Matome jau labai netolimą galutinį jo finišą, kurį pasiekus tiek gyventojai, tiek verslai ir atvykstantys turistai galės džiaugtis kokybiškai kitokiomis keliavimo ir darbo sąlygomis – tokiomis, kokių iki šiol neturėjome. Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems ir tęsiantiems šį labai svarbų darbą“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

Darbai – finišo tiesiojoje

Šiandien atidaryta ilgiausia ir sudėtingiausia atkarpa nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo, kurios ilgis – 16 km. Dar praėjusių metų pabaigoje šiame kelyje baigtos atnaujinti ir atidarytos dvi atkarpos, kurių bendras ilgis – 12,5 km. Paskutinė, ties Lietuvos-Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet, joje intensyvūs darbai pradėti dar šią vasarą. „Via Baltica“ kelio nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo metu iš viso bus sutvarkytas daugiau nei 40 km siekiantis kelio ruožas.

„Beprecedenčio masto „Via Baltica“ statybos darbai – jau finišo tiesiojoje. Baigta trečioji,  ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia „Via Baltica“ atkarpa, lieka įveikti tik paskutinį ruožą, kur darbai jau vyksta nuo vasaros ir bus baigti kitais metais. Esame labai arti galutinio tikslo – netrukus Varšuvą, Kauną bei Vilnių sujungs aukščiausio lygio ir eismo saugos požiūriu magistralė, ir ši mūsų strateginė jungtis į Vakarus pasikeis iš esmės.

Tai – tik vienas iš žingsnių tiesiant magistralę per Baltijos šalis.  Dar šiemet bus pradėti rengti specialieji planai ir  „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Nauja kelių ir statinių infrastruktūra

Naujausioje ir šiandien atidarytoje „Via Baltica“ atkarpoje per kiek daugiau nei metus pastatyta didelės apimties nauja kelių ir jų statinių infrastruktūra: 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, 10 žiedinių sankryžų, 45 km jungiamųjų kelių, didžiausia bei kol kas moderniausia Lietuvoje poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelė.

„Kelio „Via Baltica“ atnaujinimas dėl kuriamos infrastruktūros apimties ir atliekamų darbų tempo yra didžiausias ir greičiausias kada nors įgyvendintas kelių modernizavimo projektas Lietuvoje. Natūralu, jog jo įgyvendinimas reikalauja atsakingo, nuoseklaus ir kruopštaus planavimo bei profesionalumo, kurį, džiaugiuosi, mūsų komandai pavyko pasiekti. „Via Baltica“ modernizavimas yra ypatingai svarbi investicija į eismo saugumo didinimą, šalies karinio mobilumo jungčių stiprinimą bei palankios aplinkos kūrimą šalies ekonomikai augti“, – akcentavo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Atnaujinus 40 km „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki pasienio, šiame kelyje iš viso bus pastatyti 7 tiltai, 10 viadukų, 9 tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, 2 žalieji tiltai gyvūnams (pirmieji tokie Lietuvoje), 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams, 2 poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės (iki šiol moderniausios Lietuvoje), 18,9 km akustinės sienos ir net 90,5 km jungiamųjų kelių.

Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia daugiau nei 537 mln. Eur su PVM.