Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Siekiama panaikinti svarbius gamtosauginius reikalavimus žemės ūkyje

www.alkas.lt
2024-10-03 07:00:00
0
Žemės ūkis | am.lt nuotr.

Žemės ūkis | am.lt nuotr.

Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) Strateginio plano priemones, kuriose ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, iš esmės silpninti sėjomainą, mažinti gamtos atkūrimo įpareigojimus išmokas už aplinkai palankų ūkininkavimą gaunantiems ūkininkams.

„Dabartiniai Žemės ūkio ministerijos siūlymai prieštarauja tam, ką dar visai neseniai teigė protestavę ūkininkai – jog jie nėra nusiteikę prieš gamtą, ją saugo.

Tai kaip čia yra – ministerija neatstovauja ūkininkų, eina prieš jų interesus? Ar ūkininkai iš tiesų nenori saugoti gamtos?

O gal ministerija atstovauja tik dalies ūkininkų – intensyvios chemizuotos grūdininkystės pramoninkų – interesus, kurie didžiąja dalimi mums net negamina maisto?“ – svarsto nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumo“ vadovas Žymantas Morkvėnas.

Žymantas Morkvėnas | bef.lt nuotr.
Žymantas Morkvėnas | bef.lt nuotr.

Gyvulininkystės ūkį turinčiam ūkininkui Nerijui Sukackui tokie Žemės ūkio ministerijos siūlymai taip pat kelia nuostabą. „Doras ūkininkas rūpinasi savo žeme, jos derlingumu, jam rūpi mažiau teršti vandenį.

Nesuprantu, kokiam ūkininkui būtų gaila palikti tuos 3 metrus nesuartus iki kanalų, kad išpurkšta chemija nepatektų į mūsų upes ir ežerus, koks ūkininkas turi nesuprasti sėjomainos naudos.

Gamta mums teikia maistą, ja turime rūpintis. Čia toks visiškas agronomijos mokslo pagrindas.“

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad Strateginio žemės ūkio plano įgyvendinimui penkerių metų laikotarpiui yra skirta beveik 4 mlrd. Eur ES mokesčių mokėtojų paramos ir jie iš esmės turėtų būti skirti bendro viešojo gėrio kūrimui.

„Mūsų bendri pinigai turi kurti naudą visiems, o ne saujelei stambių žemvaldžių, kurie nori išplėsti savo galimybes teršti Lietuvos gamtą.“ – sako Ž. Morkvėnas.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pastebi, kad Žemės ūkio ministerijos siūlymai blogins kaimo kraštovaizdžio paukščių ir jų buveinių būklę, kuri jau ir taip yra labai prasta ir kasmet vis labiau blogėja.

Per paskutinius dvidešimt metų stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo daugiau nei 50 %. „Paukščiai yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis kritinę atvirų kraštovaizdžio buveinių būklę“. – sako ornitologas.

Papildomas išmokas gaunantys ūkininkai nebeprivalės taikyti gamtai palankių praktikų

Jei ūkininkai savanoriškai renkasi ūkininkauti gamtai palankesniu būdu, jie gali gauti papildomas išmokas dalyvaudami taip vadinamose ekologinėse sistemose.

Išmokos yra dviejų rūšių – „gamybinės“, kurios nukreiptos tiek į gamtos apsaugą, tiek į tam tikrų ūkininkavimo sąlygų gerinimą (pvz., dirvožemio turtinimą, pesticidų taupymą ir pan.), bei „negamybinės“, kurios nukreiptos išskirtinai į sąlygų biologinei įvairovei gerinimą.

Iki šiol galiojo nuostata, kad jei tu dalyvauji gamybinėse priemonėse, privalai dalyvauti ir bent vienoje negamybinėje veikloje, kurios labiausiai prisideda prie aplinkosaugos.

Dabartiniu siūlymu siekiama šią sąsają panaikinti sudarant galimybę atsisakyti labiausiai prie gamtos išsaugojimo prisidedančių priemonių.

„Tai reiškia, kad nebeliks reikalavimo ūkininkui, gaunančiam papildomas išmokas iš valstybės, naudojančiam bendrą visų turtą – dirvožemį, vandenį – prisidėti prie gamtos atkūrimo.

Nerijus Sukackas | bef.lt nuotr.
Nerijus Sukackas | bef.lt nuotr.

Reikia suprasti, kad gamybinės priemonės apsimoka ūkininkams, jie labai dažnu atveju jas ir taip taiko, todėl papildoma paskata jiems kaip ir nereikalinga.

Tarkime, imkime kaip pavyzdį neariminę technologiją, kuri leidžia palaikyti dirvožemio struktūrą. Nemažai ūkininkų ją ir taip taiko, nes pirmiausia ji taupo kurą ir laiką – mažėja išlaidos.

Papildoma valstybės paskata tokioms priemonėms nebūtina, bet jei jau nutarta skirti paramą, turėtume prašyti daugiau – iš tiesų kažką padaryti vardan gamtos. Iki šiol taip ir buvo susiejant gamybines ir negamybines veiklas.

Be šio įpareigojimo retas ūkininkas įsės, tarkim, medingų augalų juostas, kurios reikalingos apdulkintojams išsaugoti ir pritraukti į savo ūkį natūralius kenkėjų priešus.

Jis turi gamtos klestėjimui skirti dalį savo žemės ir akivaizdžios momentinės finansinės grąžos už tai negauna. Būtent už tai ir turime mokėti kompensacijas.“ – aiškina J. Gulbinas.

Panašų matymą kaip nevyriausybininkai turi ir Lietuvos visuomenė.

Vasarą Baltijos aplinkos forumo užsakymu „Spinter research“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, net 61 % respondentų teigė, kad kompensacijas ūkininkams dėl gamtos išsaugojimo valstybė turėtų mokėti tik tada, kai aplinkos būklė gerinama – t.y. nepakanka palaikyti esamą būklę.

Silpnins apsaugos juostas – didės vandens tekinių tarša

Kita siūloma naujovė – mažinti vandens apsaugos juostas greta kanalų, kuriuose dalį metų laiko nebūna vandens.

Tai reiškia, kad kai kurie ūkininkai vėl galėtų suarti žemę iki pat kanalų, kuriais iš tręšiamų laukų chemikalai keliautų į upes, ežerus, galiausiai – į Baltijos jūrą.

„Svarbu suprasti, kad apsaugos juostos mažina taršą mūsų vandens telkiniams. Nesvarbu, kad kanalas būna be vandens sausuoju metų laiku, juo vis tiek teka teršalai rudenį ar žiemą.

Tiesa pasakius, didžiausi maistmedžiagių išsiplovimai vyksta būtent šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kuomet grioviais teka vanduo ir teršalai iš laukų jais nuteka į mūsų vandens telkinius.“ – komentuoja J. Gulbinas.

Baltijos jūra yra kritinėje padėtyje. Jau dabar čia plyti viena didžiausių „negyvųjų zonų“, didesnė nei visa Lietuvos teritorija. Mokslininkų teigimu[1], žemės ūkis ženkliai prie to prisideda.

Trąšos iš laukų kanalais, upėmis pasiekia jūrą, sukelia eutrofikaciją (dumblių žydėjimą).

Supaprastinti reikalavimai sėjomainai ją imituoja

Labiausiai gamtininkus stebina pasiūlymas susilpninti įsipareigojimus sėjomainai. Ketinama beveik dvigubai mažinti plotą, kuriame privalo būti vykdoma sėjomaina – nuo 65 %  iki 35 % ariamos žemės ploto.

Taip pat siūloma trumpinti sėjomainoje dalyvaujančios kultūros auginimo laiką, antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) laikyti sėjomainos bruožais.

Gamtosaugininkai visus šiuos siūlymus laiko apsimestine sėjomaina.

„Man čia visiškai nesuprantama. Sėjomaina – visiems ūkininkams šimtmečiais žinomas būdas palaikyti dirvožemio derlingumą. Ir patys ūkininkams atstovaujantys lobistai balsuoja už kažkokią sėjomainos imitaciją.

Justas Gulbinas | bef.lt nuotr.
Justas Gulbinas | bef.lt nuotr.

Juk ūkininkui jo dirvožemio derlingumas ir būklė turėtų būti pats svarbiausias dalykas, o be sėjomainos tai sunku pasiekti.

Kyla klausimas, ar tikrai komitetuose ūkininkams atstovaujantys lobistai gina jų, o ne išskirtinai stambiųjų grūdų kooperatyvų ir chemijos pramonės interesus.

Nauji pasiūlymai nukreipti į tai, kad žemė nespėtų atsistatyti, toliau būtų bloginama dirvožemio būklė, o tai ilgainiui lemtų ir dar gausesnį trąšų ir pesticidų naudojimą.

Mes privalome duoti laiko žemei atsigauti, leisti joje pakankamai ilgą laiką augti derlingumą grąžinantiems augalams.

Negalime tik imti, turime jei ne daugiau, tai bent tiek pat žemei grąžinti.“ – nusivylimo neslepia J. Gulbinas.

Strateginio žemės ūkio plano stebėsenos komitetas pritarė šiems siūlymams, tačiau juos dar turi patvirtinti Europos Komisija. Nevyriausybininkai kreipėsi į ją su prašymu atmesti šiuos gamtai ir visuomenei žalingus siūlymus.

[1] čia.

reiktų papildymo… jas ir taip taiko, todėl papildoma paskata išmokomis kaip ir nereikalinga

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Karbauskio prašymu Seimui ir visuomenei bus pateiktos objektyvios žinios apie padėtį žemės ūkyje
  2. NVO apie ūkininkų protesto reikalavimus: Kompromisai – ne gamtos sąskaita
  3. Vyriausybė ūkininkams rengia svarbius pokyčius
  4. Paroda „Ką pasėsi… 2022“ – žemės ūkio ateities kryptis
  5. Lietuvos Žemės ūkio taryba nesikuklina – išmaniosioms žemės ūkio technologijoms norėtų 121 milijono eurų
  6. Ūkyje įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau
  7. LOD pozicija dėl žemės ūkio politikos
  8. Pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės – kas naujo?
  9. Ekologinis žemės ūkis: gali būti pelningas?
  10. Vyriausybė pritarė žemės ūkio rizikos fondų kūrimui
  11. Žemės ūkis neišvengiamai turės prisidėti prie gamtos išsaugojimo
  12. Siekiama suteikti didesnį savarankiškumą savivaldybėms
  13. Baltijos šalių žemės ūkio ministrai aptarė žemės ūkio ir maisto gamybos galimybes
  14. 19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos
  15. Pasirinkusiems žemės ūkį siūlomos stipendijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30
Šaltibarščių festivalis
Gamta ir žmogus

Didžiulė vėliava ant TV bokšto atidarė šaltibarščių šventę

2025 05 30
Eismo ribojimai
Lietuvoje

Per Vilniaus viršūnių susitikimą – eismo ribojimai

2025 05 30
Išrinkti vardai sostinės laivams
Gamta ir žmogus

Išrinkti vardai naujiems elektriniams sostinės laivams

2025 05 30
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė pataisas dėl valstybinės žemės naudojimo

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vyrukas humorą prilaiko? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • +++ apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį
  • Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą
  • Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

Kiti Straipsniai

Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Atnaujintame Skaitymo skatinimo veiksmų plane – dėmesys kritiškai mąstančiai ir kūrybingai visuomenei

2025 05 30
Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas | lnb.lt nuotr.

Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas

2025 05 30
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29
Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis | V. Daraškevičiaus nuotr.

Geros kaimynystės ir bendruomeniškumo skatinimas – nuolatinis rūpestis

2025 05 29
Parodos vizualizacija 2025 m. | dail. J. Zovės darbas

Kviečia virtuali paroda, skirta prof. Zigmui Zinkevičiui

2025 05 29
R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija | D. Matvejev nuotr.

R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Vyrukas humorą prilaiko? apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • +++ apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • Rimvydas apie R. Tumino kūrybai įprasminti atidengta skulptūrinė kompozicija
  • +++ apie V. Jakubonis. Motiejus Valančius – ne tautos žadintojas…
  • Rimvydas apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti | genocid.lt nuotr.

Vilniuje atidengta atminimo lenta, skirta žydų gelbėtojams Antonovičiams atminti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai