Ukrainos dėka, NATO saugi, kaip niekada

Geopolitiniai postūmiai

Nors žiniasklaida mirga skambiomis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo susitikimo frazėmis, pagrindinė žinia – Ukrainos lyderis grįžta iš Jungtinių Valstijų su didele finansine parama, tačiau be leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas, smogiant į Rusijos gilumą.

Tai tik patvirtina mūsų įžvalgas apie egzistuojančius Maskvos ir Vašingtono susitarimus dėl raudonųjų linijų. Smūgiai JAV ar sąjungininkų raketomis reikštų Vakarų peržengtas ribas, todėl Kremlius vėl ėmė mojuoti branduoline kuoka, grasindamas Vašingtonui ir NATO. Susitarimų, panašu, laikosi abi pusės.

Šiame sudėtingame karo ir taikos žaidime, pagrindiniai žaidėjai, deja, žaidžia skirtingose šachmatų lentose. Kijevas vis dar mano įtikinsiąs Ameriką, kad pergalė, naudojant priešakinę Vakarų ginkluotę yra įmanoma.

JAV į pasaulį žvelgia globaliai ir neramiai į įžūlėjančias diktatūras, skaičiuoja resursus kovai su visu pasaulio blogiu, o pirmiausia – Kinija. Pastaroji veržiasi į ES ir JAV rinkas, siekdama jas pavergti ir paversti Europą savo ekonomine prekybos zona. Maskva siekia atkurti imperiją kinų ir blogio ašies šalių pagalba.

Deja, nors ir kaip Kijevui nepriimtina, jo likimą gali teigiamai išspręsti tik Pekinas ir Vašingtonas kartu – didieji pasaulio galios centrai. Kinijai giliai nusispjaut, kaip baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.

Si Dzinpingas greičiausiai norėtų, kad Rusija greičiau okupuotų Ukrainą, dėl ko Kremlius sulauktų dar didesnių Vakarų sankcijų ir tuo pačiu taptų dar labiau priklausomas nuo Kinijos.

Pekiną domina tik rinkos. Naujų rinkų okupacija. Ekonominis karas ir ekonominės pergalės yra raktas į Kinijos hegemoniją pasaulyje.

Todėl būtent dabar, kai JAV vyksta rinkiminiai mūšiai, Pekinas mėgina pasaulio galios centrą paimti į savo rankas, dešinėje laikydamas kartoninį taikos balandį, kairėje – Rusijai tiekiamus dronus, skirtus Ukrainos atakoms.

Tokiu keliu Kinija ir Brazilija kuria vadinamąją taikos platformą „Taikos draugai”, kuria siekiama sureguliuoti karą Ukrainoje. Pagal šį preliminarų planą, siūloma pradėti taikos derybas nutraukiant karinius veiksmus be išankstinių reikalavimų.

Prie Kremliumi smirdančios iniciatyvos prisijungė ir Vengrija, o vakar ir Šveicarija. Maskvos tikslus uoliai stumia ir į Seimą besiveržiančios „taikos ir Rusijos draugų” jėgos Lietuvoje.

Ukrainos prezidentas Kinijos ir Brazilijos planą pavadino destruktyviu ir iš anksto suderintu su Kremliumi. Atrodo, kad Volodymyras Zelenskis, suvokdamas grėsmę, jog taika pagal Maskvos „klastos planą”, reiškia dalies Ukrainos praradimą arba kapituliaciją bei okupaciją, deda visas pastangas, kad sulauktų Vašingtono paramos, kas belaimėtų rikimus – Trampas ar Haris.

„Mes suprantame, kad iki lapkričio mes negalime sustabdyti Putino. Mes stengiamės mūšio lauke savo didvyrių kareivių dėka. Bet mes suprantame, kad po lapkričio mes turime priimti sprendimą, ir tikimės, kad Jungtinių Valstijų galia bus labai stipri, ir mes to tikimės. Būtent todėl aš nusprendžiau susitikti su abiem kandidatais, su visa pagarba“, – pasakė Zelenskis.

Trampas savo ruožtu pareiškė, kad „tam tikru momentu“ karas Ukrainoje turi baigtis. „<…> Šita šalis perėjo tokį pragarą, kurio nebuvo nė vienoje šalyje, niekur nebuvo. Niekas nėra matęs nieko panašaus. Tai siaubinga situacija“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu Zelenskis negailėjo ir aštresnių pastebėjimų artimiausių sąjungininkų adresu. „Ukraina kiek įmanydama stengėsi neįtraukti Amerikos į karą, bet jei leisime Rusijai laimėti, tai pačiai Amerikai tai turės katastrofiškų pasekmių”, – teigė Ukrainos prezidentas interviu „The New Yorker“.

„Pirma, į Europą, Ameriką ir Kanadą atvyktų apie keturiasdešimt milijonų imigrantų. Antra, jūs prarastumėte didžiausią šalį Europoje – patirtumėte didžiulį smūgį Amerikos įtakai žemyne. Rusija turėtų visišką įtaką. Jūs prarastumėte visus – Lenkiją, Vokietiją, ir jūsų įtaka bus lygi nuliui, – pastebėjo Zelenskis. Jis pabrėžė, kad Rusija vietoj Ukrainos galėjo užpulti Lenkiją ar Baltijos šalis, kurios yra NATO narės, ir Jungtinėms Valstijoms tai būtų „katastrofa, smūgis žemiau juostos“.

„Tokiu atveju jūs neabejotinai įsitrauksite į platų karą – su kariuomene, finansais, investicijomis, o Amerikos ekonomika atsistos ant karinių bėgių. Todėl sakyti, kad jau seniai dalyvaujate šiame kare, tiesiog netiesa. Atvirkščiai: aš manau, kad mes apsaugojome Ameriką nuo totalinio karo „, – pabrėžė Zelenskis, gąsdindamas, jog susilpnėjus paramai Ukrainai, Rusija gali „nuspręsti, jog to pakanka, kad galima būtų smogti Lenkijai, pavyzdžiui, surengti provokaciją iš Baltarusijos.

„<…> Ir štai, po dvejų su puse metų jūsų paramos ir investicijų, už kurias esame labai dėkingi, jūs galite viską padauginti iš nulio. Amerikai tektų pradėti investuoti nuo nulio, be to, į visiškai kitokio kalibro karą. Joje kautųsi amerikiečių kareiviai“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Mes pritariame šioms Volodymyro Zelenskio mintims, tačiau apgailestaudami konstatuojame, kad jos neveikia. Nebeveikia. Vakarai Rusijos nebebijo, išskyrus branduolinės konfrontacijos grėsmę.

Visi puikiai mato, kad šalis, negebanti apginti nedidelės Kursko srities ir jos atsikovoti, karine prasme prieš Vakarus atrodo kaip peliukas prieš vilką. Pabėgėliai iš Ukrainos Vakarų taip pat negąsdina, ypač ES.

Europa susiduria su gimstamumo mažėjimu ir didžiuliu darbo jėgos trūkumu. Tiek JAV, tiek ES ekonomikos nežlugo, priešingai, atrado naujas dujų ir naftos rinkas, o Jungtinės Valstijos tapo vienos pagrindinių pasaulio energetinių resursų eksportuotojų.

ES ir NATO be kita ko pabudo ir tapo nepalyginamai saugesnės nei prieš pilno masto invaziją.

Todėl manome, kad Zelenskiui reikia ieškoti kitos taikos formulės, kuri būtų priimtina JAV, ES ir, žinoma, NATO. Rytų ir Vakarų Vokietijos modelis, svarstant laikiną padalinimą ir taikos planą esamose karo linijų ribose, gali suveikti, jei Vakarai likusiai Ukrainai suteiktų visas saugumo garantijas.

Kijevas turi suvokti, jog šiandien Vakarai nenori nei ekonomiškai, nei vertybiškai, nei moraliai apginti Ukrainos. Tad Ukrainai teks gintis pačiai. Vienai. O kariaujant vien tik savo teritorijoje nesudaužant, nesuardant Rusijos, pergalės tikėtis vargu ar įmanoma.

Čia slypi ir kitas, mūsų nuomone, didžiausias pavojus ir bėda, kurią daugeliui Ukrainoje, o taip pat Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra taip sunku įsisąmoninti – didžiosios Vakarų valstybės nesiekia Rusijos pralaimėjimo. Jos šiuo metu siekia išsaugoti nedalomą Rusiją. Tad Kijevas trūks plyš turi tapti geopolitinių svarstyklių ašimi, ieškoti būdų, kaip išsaugoti valstybę.

Vėlgi, primename, kad tai nėra mūsų norai ar pageidavimai, mūsų pozicija. Tai analitinėmis įžvalgomis paremta duotybė. Mūsų pozicija yra aktyvus NATO ir Vakarų šalių įsitraukimas į konfliktą ir driskių neutralizavimas, visų pirma, Ukrainos teritorijoje.

Panašias mintis šią savaitę išsakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Čekijos lyderis pareiškė, kad Ukraina turi būti realistė dėl savo perspektyvų susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas, todėl Kijevas turi pripažinti, kad kai kurios teritorijos laikinai liks okupuotos Rusijos.

„Labiausiai tikėtinas karo rezultatas bus tai, kad dalis Ukrainos teritorijos laikinai liks okupuotos Rusijos“, – teigia Pavelas.

Čekijos lyderis pridūrė, kad ši „laikina“ būsena gali tęstis metų metus. Pavelas pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje „negalima kalbėti apie Ukrainos pralaimėjimą ar Rusijos pralaimėjimą. Taigi pabaiga bus kažkur per vidurį”, – teigia Čekijos prezidentas.

Pavelas mano, kad Ukrainai galima įstoti į NATO, kol ji dalinai okupuota. Jis taip pat teigia, jog yra daugybė panašių Rusijos okupuotų „pavyzdžių“, kurie atgavo nepriklausomybę. Nors manoma, kad čekų lyderis turėjo omeny Baltijos šalis, mes šia proga siūlytume prisiminti Suomiją ir Šiaurės karą.

Šalis didvyriškai kovėsi keletą metų, tačiau išsaugojo nepriklausomybę, praradusi dalį teritorijų, kurių iki šiol neatgavo; ilgą laiką laikėsi neutraliteto, tačiau dabar yra ir ES, ir NATO narė.

Tad jei Ukrainai šiandien nerealu atkovoti užgrobtas teritorijas ir reikia rinktis tarp alinančio, nežinia kaip pasibaigsiančio karo, dalies teritorijų praradimas, integracija į Vakarų karines ir ekonomines struktūras – nepalyginamai geresnė perspektyva.

Lūžio taškai

Izraelis smogė triuškinantį smūgį teroristinei „Hesbollah” grupuotei Libane. „Hezbollah“ patvirtino savo lyderio Hasano Nasralaho mirtį po to, kai Izraelis pranešė apie jo žūtį Beiruto oro antskrydžių metu. Nasralahas buvo vienas iš sukarintos teroristinės „Hezbollah“ įkūrėjų.

Nepatvirtintais duomenimis šią savaitę Libane žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių. Vašingtonas stebi įtemptą, regioniniu karu galinčią virsti situaciją, tačiau teigia, jog Izraelis per pastarąją savaitę gerokai susilpnino „Hezbollah“. Tolesnė karinio konflikto eiga dabar priklauso nuo Irano ėjimų. Ir, be abejo, Maskvos patarimų.

Štai, kaip atrodo pasaulis, kuriame nėra lyderių – moralės sergėtojų.

Kremliaus kilimėlio spaudai Dmitrijaus Peskovo teigimu, Vakarai „apsėsti“ idėjos kariauti su Rusija, kol Ukrainai pritrūks vyrų. „Jie apsėsti minties kovoti su mumis iki paskutinio ukrainiečio. Ši manija pasireiškia skirtingai, priklausomai nuo žmogaus. Su Stoltenbergu taip ir vyksta“, – sakė Peskovas, komentuodamas Stoltenbergo pareiškimus leisti smūgiuoti ilgojo nuotolio raketomis į Rusijos gilumą.

„Istoriškai Rusijai jokių kitų alternatyvų niekada nebuvo. Alternatyvos mūsų pergalei nėra ir dabar“, – sakė Peskovas. „Vyksta karas. Jie kariauja su mumis. Jie kariauja su mumis kartu. Priešais mus yra kolektyvinis priešas”.

Kvailas fašistinės chuntos atstovo pareiškimas apie ukrainiečių tautos sunaikinimo siekiamybę ir kovą su driskiams neįveikiamais Vakarais.

Kinija tampa pūliuojančia rakštimi ES automobilių rinkoje. Pardavimų problemos gadina nuotaiką ne tik „Renault“ „VW“, bet ir kitiems gamintojams, mat Europoje gaminami elektromobiliai sunkiai randa pirkėjų, o gamintojai patiria nuostolių.

Skelbiama, jog didelio spaudimo sulaukiama iš Kinijos. Nepaisant ES muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, Azijos gamintojai pasiryžę įsitvirtinti Europos rinkoje, siūlydami ypatingai mažas kainas.

Siekdami išvengti didesnių muitų savo automobiliams, kai kurie Azijos gamintojai planuoja elektromobilius gaminti Europoje. Dėl šių priežasčių praėjusią savaitę įvyko Kinijos prekybos ministro Vango Ventao ir ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio susitikimas Briuselyje, po to kai ES liepą paskelbė apie planus Kinijos elektromobilių importui taikyti 36 proc. importo muitus, neskaitant standartinio 10 proc. importo muito automobiliams.

ES Komisija pareiškė, kad didžiulės Kinijos valstybinės subsidijos sukuria nesąžiningą Kinijos automobilių pranašumą rinkoje ir pažeidžia rinkos konkurencijos principą. Abi šalys susitarė rasti veiksmingą, įgyvendinamą ir suderinamą konflikto sprendimą.

Na štai, kaip viskas paprasta. Į ES ir JAV rinkas, patirdamas milžiniškus nuostolius, veržiasi Kinijos komunistų partijos kapitalas, o godūs europiečiai praskysta vos pamatę mažesnes kainas ir siūlomus pinigus. Vietoje to, kad visiškai uždarytume rinkas nusikalstamos kinų komunistų partijos prekėms, mes parsiduodame priešui dėl pigesnio blizgučio.

Pranešama, kad Rusijos Omsko mieste du moksleiviai sudegino sraigtasparnį karinėje aviacijos bazėje. Už šį padegimą jiems esą buvo pažadėta sumokėti 20 000 dolerių. Rusijos moksleiviams trūksta pinigų limonadui ir ledams.

Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Malio užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Abdula Diopas JT Generalinės Asamblėjos Niujorke pašonėje pasirašė bendrą pareiškimą dėl ginklų nedislokavimo kosmose. Dūmų uždanga. Maliui prieš užkariaujant kosmosą, reiktų išspręsti skurdo ir bado bėdytę.

Todėl senas SVR vilkas iš tiesų susitiko su vasalu aptarti aukso perdirbimo Malyje reikalų, mat šalys praėjusiais metais pasirašė sutartį dėl spalvotųjų metalų gamyklos statybos. Taip pat pasirašyta sutartis dėl naftos gavybos bei „Rosatom“ susitarimas su Maliu dėl naudingųjų iškasenų paieškos ir branduolinės energijos gamybos iki 2025 metų vidurio.

Mūšio linija

Kremliaus žiniasklaida vis dar tyli apie nevykusias karines operacijas mėginant atkovoti Kursko sritį. Putinui tai labai skaudi vieta. Ji rodo, jog Rusijos valdovas yra be kelnių, ir kad ir kaip mojuoja supuvusia branduoline kuoka, iš esmės yra bejėgis.

Pranešama, kad Ukraina permetė į Kursko sritį keturias geriausias brigadas, jas aprūpino logistika, dronais, priešlėktuvine gynyba.

Ukrainos karinė žvalgyba tvirtina, kad Maskvos srities Kolomnos mieste nužudytas karinio bepilotės aviacijos centro vadas pulkininkas Aleksejus Kolomeicevas.

NATO išvadose skelbiama, jog Kinija yra lemiamas veiksnys Rusijos kare prieš Ukrainą. Rusija Kinijoje pradėjo ginklų programą, skirtą kurti ir gaminti tolimojo nuotolio atakos bepiločius orlaivius, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą.

Rusijos valstybinės ginklų bendrovės „Almaz-Antey“ įmonė „IEMZ Kupol“ Kinijoje sukūrė naują dronų modelį „Harpija-3“, ir esą jau pradėjo didelio masto skraidyklių gamybą Kinijos gamykloje.

Kremlius paskelbė eilinį melą, esą NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris teigia, kad konfliktas su Rusija labai tikėtinas, o Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Karusas pabrėžė, jog Talinas pasirengęs suduoti prevencinį smūgį.

Iš tiesų, NATO tikimybę, jog Rusija ką nors gali šiuo metu užpulti, vertina arti nulio. Konstatuojama, jog 90 proc. Rusijos sausumos pajėgų yra Ukrainoje. Admirolas Robas Baueris pareiškė, jog „teoriškai jie gali užpulti (NATO), nes jie užpuolė Ukrainą. Tačiau, išskyrus retoriką, mes nematome jokio pasirengimo ar ketinimų iš tikrųjų pulti NATO“.

Mes visi puikiai suvokiame, kieno gyvybių kaina šiandien NATO jaučiasi saugiai.

Iš esmės frontas visuose ruožuose yra įstrigęs. Rusai tęsia miestų ir gyvenviečių griovimo taktiką ir lėto veržimosi strategiją. Tačiau sudrėkus dirvai ir prasidėjus šalčiams frontas įšals.

Ukrainos kariškiai skundžiasi dėl netinkamos inžinerinių įtvirtinimų prie Horniako ir Pokrovsko Donecko srityje kokybės. Taip, iš tiesų ukrainiečiams reikia kapitalinės, nacionalinės „Manerheimo“ linijos.

Ukrainoje žuvo nuo pat pilno masto invazijos pradžios kovojęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistas ukrainietis Artemas Kolbasynskis. Užuojauta šeimai ir kolegoms.

Itin dėkojame Medijų rėmimo fondui, nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.