Spalio 3 d. Istorinėje prezidentūroje Kaune rengiama Prezidento Antano Smetonos jubiliejinių metų baigiamoji diskusija „2074-ieji. Kas tas Smetona?“
Diskusijoje bus klausiama, ar tik nebus Prezidentas Antanas Smetona tapęs pirmąja „atšaukta“ istorine figūra Lietuvoje?
Dar taip neseniai buvo kalbama apie metų dedikavimą Smetonai, apie jo paminklą Vilniuje. Tačiau LR Seimo Rezoliucijoje Dėl 2024 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių (2023 m. lapkričio 16 d. Nr. XIV-2270) Prezidentas Antanas Smetona net nepaminėtas. Jei tai klaida, kaip teigė Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, tai kodėl ji nebuvo ištaisyta? Ar turėtume suprasti, jog Antanas Smetona nesvarbi asmenybė?
Smetonos asmenybės ir veiklos vertinimai labai dažnai grindžiami šiandieninės visuomenės vertybėmis, etikos ir moralės normomis, ignoruojant istorinį kontekstą ir laikmečio situaciją. Ar mes nepralošiame, kai savo istoriniame naratyve norime matyti tik šių dienų vertinimo kriterijus atitinkančius nepriekaištingos reputacijos veikėjus? Kodėl visą gyvenimą valstybei paskyrusių žmonių spintose inventorizuojame tik skeletus ir lengva ranka nubraukiame visus gerus darbus?
Viena politologė mėgsta kalbėti apie politikos susinimą. Šis žodis labai tinkamas ir tam, kas dabar vyksta su mūsų istorine atmintimi. Jeigu su tokiu šventeivišku uolumu „valysime“ savo istoriją nuo kertinių ir pačių įdomiausių figūrų, labai tikėtina, kad dar po 50 metų, 2074-aisais, ramiai galėsime paklausti „O kas tas Smetona?“
Diskusijos metu į iškeltą hipotezę, ar Prezidentas Antanas Smetona tapo pirmąja „atšaukta“ istorine figūra Lietuvoje, žvelgsime mokslininkų, mokytojų ir muziejininkų akimis.
Diskusijos moderatorė dr. Ingrida Jakubavičienė kalbins istorinės atminties lauke aktyviai dirbančius istorikus: dr. Algimantą Kasparavičių, dr. Algį Bitautą ir doc. dr. Giedrių Janauską.
Istorinės Prezidentūros Kaune pranešimas
Kas tas Smetona? Lietuvos prezidentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (1918m.), Vilniaus Didžiojo Seimo prezidiumo narys (1905 m.).
Lemiamu momentu palikęs tautą liūto nasruose lėtai mirčiai.
Latvijos ir Estijos prezidentai neturėjo galimybių pasitraukti, nes jau nebuvo sausumos kelių į užsienį. Rusai juos suėmė, jiems pakišo pasirašyti, kad jie atsistatydina ir skiria vietoj savęs pareigas eiti rusų nurodytus asmenis. Po to rusai juos išvežė į Rusiją ir nužudė. Tau tai patinka? Rusai norėjo tą patį padaryti ir su Smetona, bet nepavyko. Dėl to rusai labai siuto ir ant Smetonos niekinančią propagandą varė, nes jis būdamas laisvėje rusams atrodė vis dar pavojingas. Tu irgi tą pačią rusų propagandą atrajoji.
Jo.
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Man regis, kad “Kas tas Smetona” yra atsakiusi Amerikos žvalgyba. Kas jis buvo, galima suprasti ir iš to, kad Amerika Smetoną į šalį įsileido ne kaip Prezidentą, o tik kaip kokį pabėgėlį iš Lietuvos. Kam čia dar vis prireikia kokias miglas apie jį pūsti, žūtbūt, į valstybės pamatus įsprausti, kai akivaizdu, kad Smetona to nevertas, kad jį Tauta į savo pamatus dėtųsi. “Kas tas Smetona” aišku ir iš to, kad 1926 m. perversmu neterminuotai buvo nutrauktas tolesnis Lietuvos valstybės ėjimas demokratinio valdymo keliu, kuris, beje, buvo deklaruotas Vasario 16-osios akte. Galima sakyti, kad jis šią deklaruotą nuostatą jau buvo peržengęs dar ir 1919 metų balandį, “persivadinęs” Lietuvos Prezidentu – institutu, kurį pagal Vasario 16-osios nuostatą galėjo steigti tik demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Tad, būdamas išrinktos Tautos tarybos pirmininku, regis, tegalėjo pasivadinti tik Valstybės Tarybos prezidentu. Tai bylotų ir tas fakyas, kad 1920 m. Steigiamasis Seimas ne patvirtino jau esant Smetonos įsteigtą Lietuvos prezidento instituciją, o ją dar tik įsteigė. Prie ko privedė šalį tas neterminuotai tęstas perversminis valdymas, gerai žinoma, – Vilnius nevaduotas, kapituliuota prieš 1938 m. kovo Lenkijos ultimatumą, beje, esant de jure karo padėtyje su ja, 1939 m. spalio sutartis su Sovietais: “Vilnius mūsų, o mes rusų”, bešūvis valstybės atidavimas Maskvai 1940 m. birželį, pagaliau ir “tyla” – Tautai valstybę atkūrus (su Vilniumi (!!!), 1941m. birželio 23 d. ginkluotu sukilimu. Ar tai čia nėra Smetona?!…
Tu varge varge, – na ir supratimėlis žmonių…
Bet ir pačiam ne pro šalį praplėsti savo supratimą? O gal apėmė visažinio jausmas?
Visada, – su malonomu plečiuosi…