Paskutinis vasaros mėnuo laikinai leido atsikvėpti nuo karštų orų, bet ne nuo aukštesnių elektros kainų. Rugpjūtį didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo 9,1 proc. iki 10,70 ct/kWh.
Tam didžiausios įtakos turėjo ne tik nepastovi vietinė gamyba iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jau prasidėjęs pasiruošimas žiemai. Ateities perspektyvos optimizmo taip pat neįkvepia: panašu, kad vasariški orai užsitęs, o kartu su jais – ir aukštesnės elektros kainos. Ko tikėtis rugsėjį pasakoja „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemaras Fiodorovičius.
Mėnesio pradžia nuteikė optimistiškai
Rugpjūčio mėnesį „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -2,42 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 49,30 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 12,94 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 25,58 ct/kWh (su PVM).
Po liepos pabaigoje Lietuvą nusiaubusios galingos audros, rugpjūtį pasitikome vėjuotais orais, kurie pirmąjį mėnesio dešimtadienį padiktavo mažesnes elektros kainas. Štai rugpjūčio 10 d., 23 val., valandinė vėjo generacija šalyje siekė 886 MW. Toks efektyvumas, įprastai būdingas pavasariui, į rinką įnešė įdomybių: rugpjūčio 10–11 d. net 19 valandų energija buvo nemokama arba ją perkant buvo galima gauti iki 10 Eur/MWh arba, kitaip tariant, 1 ct/kWh.
Vėliau vėjas aprimo, o praradimus iš dalies kompensavo kiek atsigavusi saulės elektrinių gamyba. Itin efektyvi vėjo generacija vėl buvo tik rugpjūčio 25-ąją: šią dieną dėl mažos elektros paklausos ir našios gamybos rinkoje 12 valandų vyravo neigiamos kainos. Be to, 14.00 val. fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet, t. y. -19,96 Eur/MWh.
Bendrai Lietuvoje per mėnesį pagaminta 394 GWh žaliosios energijos, kai tuo metu nacionalinis suvartojimas siekė 959 GWh. Susiformavusį deficitą teko patenkinti elektros importu iš kaimyninių valstybių, Švedijos, Latvijos ir Lenkijos tai pat pasitelkiant savo nuosavas dujinės ir kogeneracines elektrines.
Įdomus faktas tas, kad naudojant dujas, Lietuvoje buvo pagaminta 62 GWh elektros energijos, ji kainavo vidutiniškiai 143,90 Eur/MWh (be PVM), vėjo – 91,70 Eur/MWh o saulės – 75,10 Eur/MWh. Toks skirtumas susidarė, nes buvo padengtos vakarinės valandos, kai elektros energijos kaina aukščiausia.
Dujos brango, bet laikosi stabiliai
Kaip minėta anksčiau, pagaminta elektros energija naudojant dujas buvo itin brangi. Tai didino kainas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje atitinkamai energijos kaina siekė 12,94 ct/kWh (su PVM) ir 13,05 ct/kWh (su PVM).
Prie didesnės šiluminių elektrinių pagaminamos energijos savikainos prisidėjo ir CO2 taršos leidimų kainos, kurios rugpjūtį svyravo apie 71,30 Eur/t, o artimiausiais mėnesiais turėtų suktis aplink 70 Eur/t žymą.
Kalbant apie įtaką elektros kainų augimui regione, negalima pamiršti ir fakto, kad svarbi energetikos jungtis tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“, kuria į Pabaltijį atiteka pigesnė energija iš Skandinavijos, vis dar remontuojama. Planuojama, kad remonto darbai bus baigti jau rugsėjo 4 dieną.
Tikėtina, kad vasariškos tendencijos tęsis
Atėjęs ruduo, bent kol kas, savo orais toliau primins vasarą. Ilgalaikės prognozės rodo, kad rugsėjis Lietuvoje bus 1,5 °C karštesnis, o kritulių kiekis – 15 proc. mažesnis nei daugiametis vidurkis.
Jei prognozės išsipildys, artimiausias laikotarpis numatomas pakankamai šiltas ir sausas, todėl elektros kainos turėtų išlikti panašiame lygyje bei svyruoti apie 10–12 ct/kWh. Šiuo atveju situacija rinkoje priklausys vietinės gamybos iš atsinaujinančių išteklių efektyvumo.
Visgi, šviesusis paros metas neišvengiamai trumpėja, o tai natūraliai didina elektros paklausą. Artėjant šildymo sezonui elektros kainos vis labiau augs. Kitaip tariant, rytinėmis ir vakarinėmis valandomis matysime aukštesnes kainas.
