Šią savaitę Aplinkos ir Kultūros ministerijų, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų institucijų atstovai, vietos gyventojai bei mokslininkai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, kuriose, vadovaujant Australijos mokslininkams, buvo vertinamas šios UNESCO pasaulio paveldo vertybės pažeidžiamumas klimato kaitai.
„Kuršių nerijos istorija prasidėjo nuo kovos su vėju, tačiau apauginus kopas mes išsaugojome šią vietą ir jos unikalumą. Šiuo metu vykstanti klimato kaita ir kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis šiai Lietuvos kultūrinei vertybei. Šios dirbtuvės padėjo identifikuoti kryptis, kuriomis kartu su Kultūros ministerija turėsime dirbti apsaugant Kuršių neriją nuo klimato kaitos padarinių”, – renginyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kuršių nerija, kaip ir daugelis pasaulio paveldo vertybių, patiria klimato kaitos, taip pat su tuo susijusį didėjančio turizmo, infrastruktūros plėtros, besikeičiančios žemės naudojimo praktikos poveikį. Manoma, kad šios tendencijos tęsis, intensyvėjant klimato kaitai spartės ir dar labiau paveiks ekosistemas, bendruomenes, įpročius, vertybes.
Praktinių dirbtuvių dalyviai teigė, kad oro ir vandens temperatūra ir toliau kils bei sukels daug iššūkių tiek gamtinei, tiek kultūrinei aplinkai. Planuojama, kad iki šimtmečio pabaigos per metus padaugės iki 8 dienų, kuomet bus sulaukta intensyvių kritulių, o iki 60 cm pakilęs jūros lygis prisidės prie intensyvesnės krantų erozijos. Šiuo metu krantotvarkos planai, padeda laiku imtis priemonių ir susiplanuoti prie klimato kaitos padėsiančias priemones prisitaikyti.
Renginyje žinovai pateikė klimato rizikos vertinimą, kuris suteiktų informacijos ir leistų Kuršių nerijos valdytojams nustatyti prioritetinius veiksmus, kurie sušvelnintų klimato kaitos poveikį kultūriniam kraštovaizdžiui.
Pagal jų rezultatus vertinimo ataskaitą rengs Džeimso Kuko universiteto Šiaurės Kvinslande (Australija) ekspertai kartu su Aplinkos ir Kultūros ministerijų, UNESCO komisijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistais. Ši australų ekspertų grupė jau yra vykdžiusi panašaus pobūdžio projektus Vega archipelage ir Briugene (Bryggen) Norvegijoje – taip pat UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiose vietovėse.
Žinovš įžvalgos apie Kuršių nerijos pažeidžiamumą taps reikšmingu žingsniu stiprinant UNESCO paveldo vietovių atsparumą klimato kaitos poveikiui ir siekiant išsaugoti jų unikalią vertę ateities kartoms.
Siekiant nustatyti vietovės jautrumo klimato kaitai vertinimą ir planuoti veiklas klimato kaitos atsparumui didinti, pasirinkta pažeidžiamumo klimatui indekso (CVI) metodika, kurią parengė Džeimso Kuko universiteto mokslininkai. Tai yra vertinimo įrankis, sukurtas remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ketvirtąja vertinimo ataskaita. Šis įrankis vertina tiek bendruomenės, tiek pasaulio paveldo vietovių pažeidžiamumą.
