„Buvau tikras – neįmanoma yra visiškai sunaikinti asmenybės, nes apie ją lieka prisiminimai. Tačiau „žalieji rusijos žmogeliukai“ įrodė, jog kruopščiai ištrinti atmintį yra jų darbas.
O sunaikinus ją ir palikus vien tuščią lauką, galima kurti kokius tik nori naratyvus“, – parodos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ atidaryme IX forte kalbėjo vienas iš jos autorių, menininkas Mykailas Aleksenko (Mykhailas Alekseenko).
Pakito tik laikas
Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda Kauno IX forto muziejuje bus rodoma iki spalio 29 dienos. Ji yra pirmoji, kurią minėtas draustinis pristato Europos Sąjungoje.
Paroda skirta dviem tragiškiems istoriniams įvykiams atminti, nutikusiems skirtingu laikotarpiu, tačiau tame pačiame mieste.
Joje pristatomi mažai žinomi 1942 metų Holokausto įvykiai Bachmute, per kuriuos nužudyta daugiau nei 3000 žmonių, daugiausia žydų, bei neseniai, 2022–2023 metais, rusijos pajėgų Bachmuto mieste vykdyti žudymai.
Paroda atskleidžia dviejų genocidų, kuriuos skiria aštuoni dešimtmečiai, tragediją: abu jie įvykdyti represinių režimų – nacistinės Vokietijos ir šiuolaikinės rusijos.
Tris savo kurtus kūrinius „Dulkės“, „Dulkės 2022“ ir „Išlietos ašaros“ pristatantis M. Alekseenko tai, kas vyksta Ukrainoje, per meno prizmę pirmą kartą pavaizdavo po Maidano revoliucijos, bet dar neprasidėjus Krymo okupacijai.
Prieš dešimt metų kūrėjas sako matęs teroristinį rusijos elgesį, bet dar negalėjęs patikėti žiaurumo mastu šiuolaikinės visuomenės pasaulyje.
„Rusija gerai naikina net atmintį. Tai, ką šio krašto pėstininkai daro su žmonėmis, miestais, Ukrainoje yra akivaizdu“, – pabrėžia M. Aleksenko.
Jis pernai nusprendė atnaujinti 2014 metais sukurtą darbą ir gerokai pagilinti joje nagrinėtą naikinimo bei skausmo temą. Prie kūrybinio sumanymo prisijungė ne vienas padėti panoręs asistentas.
Tikisi priminti
„Esu tvirtai įsitikinusi, kad svarbu bendrauti su tarptautine auditorija ir pasakoti genocido istoriją per šiuolaikinio meno prizmę“, – sako parodos kuratorė Marija Mizina.
Pašnekovės nuomone, tai leidžia giliau suprasti nuolatinę rusijos agresiją Ukrainoje.
Anot jos, daugeliui žmonių visame pasaulyje gali būti nepakankamai pranešta apie šio konflikto sukeltą kančią ir naikinimą: „Pateikdami šią istoriją per įtaigias ir naujoviškas meno formas, galime patraukti jų dėmesį ir šviesti apie tuos, kuriuos tai paveikė.“
Be to, M. Mizinos įsitikinimu, genocido istorijos pasakojimas per šiuolaikinį meną pabrėžia tokių žiaurumų pasikartojantį pobūdį: išryškindami praeities ir dabarties įvykių paraleles, pabrėžiame istorinės atminties svarbą ir būtinybę atpažinti bei kovoti su didėjančio totalitarizmo ir smurto požymiais.
Tai ne tik pagerbia praeities genocidų aukas, bet ir yra stiprus įspėjimas siekiant užkirsti kelią būsimoms tragedijoms.
„Kiekvienas, apsilankęs parodoje, gali susikurti jam asmeniškai reikšmingas skirtingo laikotarpio įvykių sąsajas. Mano nuomone, paroda turi dvi esmines linijas.
Viena jų kalba apie tragediją, skausmą, o kitoje matome ir viltį. Troškimą, siekį, nepasidavimą, kas akivaizdžiai kalba apie pergalę.
Jokio kito įsitikinimo ir siekiamybės nėra ir negali būti. Agresorius buvo pašalintas tada, bus nugalėtas ir dabar“, – įžvalgomis dalinasi Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.
Atsakas – drąsa
Parodoje rodomi dokumentai ir nuotraukos iš Bachmuto kraštotyros muziejaus rinkinių, kurie pateikia išsamią istorinių įvykių chronologiją ir leidžia įvertinti 1942 metų nacių nusikaltimų mastą.
Čia galima susipažinti su išskirtine archyvine medžiaga, liudininkų prisiminimais bei dokumentais, kurie Niurnbergo procese tapo svarbiais įrodymais, ir kuriuos, prasidėjus šiuolaikiniam genocidui, pavyko išsaugoti.
O 2022 metų rugpjūčio 1 dieną rusijos gynybos ministerija kartu su prorusiškais „Telegram“ kanalais paskelbė apie sausumos operacijos Bachmute pradžią.
Nuo to laiko miestas buvo beveik visiškai sugriautas, tūkstančiai namų subombarduoti, o dešimtys tūkstančių gyventojų priversti bėgti.
„Paroda parodo keletą dalykų. Pirma – koks gali būti blogis ir kad jo šaknys visur panašios. Kiek dar reikės pasauliui pamokų, kol supras viso to beprasmiškumą?
Ir kad geriausias atsakas tam yra drąsa“, – neabejoja Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Vienas iš parodos atkeliavimo į Lietuvą sumanytojų, mūsų šalies Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris sako, jog pasipriešinimas atminties ištrynimui yra gyvybiškai svarbu.
„Kova tęsiasi, nes neapykantos kalba yra gaji“, – neabejoja pašnekovas.
Bachmutas, pasak Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ vadovės Rozos Tapanovos, yra praeities nusikaltimo vieta, kur 1942 m. naciai įvykdė tūkstančių žydų egzekuciją, taip pat šiuolaikinio rusijos karo nusikaltimo prieš Ukrainą vieta.
„Todėl kilo sumanymas papasakoti šias dvi istorijas vienoje parodoje. Mums svarbu parodyti pasauliui paraleles tarp dabartinių įvykių ir genocido per Antrąjį pasaulinį karą.
Su ypatingu dėkingumu noriu paminėti mūsų bendradarbiavimą su Lietuva, kad galime atidaryti pirmąją tarptautinę Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parodą“, – sako pašnekovė.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis sako, kad genocido padaryta nežmoniška skriauda negali prilygti kitoms.
„Skriaudėjai buvo ne vieni – nacių režimas persikūnijo į proputinišką. Netenki bet kokių žodžių, paruoštų iš anksto, vietoje, liudijančioje viso to beprotybę.
Siekiame, kad ji sustotų ir niekšai niekada nebūtų pamiršti. Turime padaryti, kad pragaras baigtųsi, o teroristai atsakytų“, – parodos atidaryme pabrėžė V. Juozapaitis.
Parodą „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ Kauno IX forto muziejuje įsigijus lankytojo bilietą galima aplankyti iki 2024 metų spalio 29 dienos.
