Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su partneriais parengė ir patvirtino ilgalaikę turizmo sektoriaus raidą nusakantį strateginių gairių rinkinį – Lietuvos turizmo kelrodį. Jame nubrėžti ambicingi tikslai ir uždaviniai, kuriuos numatoma įgyvendinti iki 2030-ųjų, siekiant turizmo sektoriaus augimo.
„Tai itin svarbus žingsnis, prisidedantis ir prie sėkmingo Lietuvos konkuravimo tarptautinėje rinkoje. Vienas iš pagrindinių užsibrėžtų siekių – iki 2030-ųjų padidinti turizmo sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 4,5 proc., kuri 2022-aisiais siekė 2,2 procento. Tam numatytos ir pagrindinės veiklos sritys, tarp kurių – žalioji transformacija, perėjimas prie skaitmenizacijos bei sektoriaus atsparumo krizėms užtikrinimas“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos turizmo sektoriaus kelrodžiu siekiama užtikrinti turizmo sektoriaus augimą, efektyvų lėšų panaudojimą, padidinti turizmo sektoriaus skaidrumą ir jo svarbą šalies ekonomikai.
„Išanalizavę ne tik mūsų šalies strateginius planus, tačiau atsižvelgę ir į tarptautines ir kaimyninių šalių strategijas Lietuvos turizmo kelrodyje aiškiai apibrėžėme turizmo ateities viziją – sektorius privalo būti darnus ir įtraukus bei įnešti svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Šįmet prognozuojame, kad turistų skaičius turėtų augti ketvirtadaliu, tačiau svarbu yra augančios kelionių išlaidos, kurios tampa tiesioginėmis pajamomis verslui ir šalies biudžetui“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Strategijoje numatytos keturios pagrindinės kryptys. Pirmoji jų – sukurti palankią ekosistemą darniojo turizmo vystymuisi. Šiam tikslui pasiekti planuojama sukurti nacionalinę turizmo verslo sertifikavimo sistemą, organizuoti komunikacijos kampanijas darnumo turizme tema. Taip pat mokyti turizmo sektoriaus darbuotojus žaliojo kurso tema.
Antroji kryptis – užtikrinti, kad Lietuva taptų patrauklia Baltijos regiono turistine valstybe. Numatoma kurti Lietuvos kaip žalios, darnios turizmo krypties įvaizdį, užtikrinti efektyvią ir bendrą svarbiausių šalies renginių, turizmo objektų, produktų rinkodarą, didinti Lietuvos, kaip turizmo krypties, paklausą.
Naujoviškas ir duomenimis grįstais sprendimais valdomas turizmas – tai trečioji Lietuvos turizmo kelrodyje numatyta kryptis. Ja užtikrinama, kad turizmo politika būtų formuojama vadovaujantis aktualiais, išsamiais ir teisingais duomenimis. Taip pat skatinama turizmo paslaugų teikėjus taikyti inovatyvius sprendimus, rinkti, dalytis ir naudoti vis daugiau turizmo duomenų. Dėl šios priežasties bus didinamos turizmo sektoriaus darbuotojų kompetencijos naudojantis IT įrankiais.
Ir ketvirtoji kryptis – užtikrinti, kad Lietuva taptų atsparia ir konkurencinga turizmo traukos vietove. Numatoma efektyvinti turizmo regionų bendradarbiavimą, pagerinti turizmo darbuotojų parengimą.
Dokumente taip pat apibrėžtos prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos, padalytos į keturis segmentus. Didelio intensyvumo rinkos buvo pasirinktos kaip generuojančios didžiausius turistų srautus ir turinčios didelį potencialą: Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Izraelis. Kitos Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalys yra priskiriamos prie tikslinių potencialių rinkų ir generuoja po kelis procentus atvykstančiųjų kiekviena.
Taip pat apibrėžtos prioritetinės kaimyninės rinkos – Latvija ir Estija bei tolimosios rinkos – buvusius Kinijos srautus šiuo metu siekiama pakeisti plėtojant ryšius Pietų Korėjoje, Taivane ir Singapūre. Taip pat tęsiamas bendradarbiavimas su JAV ir Japonija.
