„Sengirės fondas“ išpirko didžiausią iki šiol sklypą – 39,2 ha miško plotą Molėtų rajone. Šį reikšmingą pasiekimą padėjo įgyvendinti fondo bendruomenė, skirdama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, rėmėjai „Žalia giria“ ir „Mano bankas“ bei „Raštinės“ ir iliustratorės Eglės Plytnikaitės bendra paramos iniciatyva.

2024 m. rugpjūčio 20 d. Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ išpirko rekordinį, 39,2 ha dydžio miško sklypą Pašekščių miške, prie Pagraužės kaimo, Molėtų rajone. Tai – ne tik didžiausias iki šiol išpirktas sklypas, bet ir pirmas fondo globojamas miškas, besiribojantis su ežerais. Mišką išpirkti padėjo sutelktinė fondo bendruomenės bei bendraminčių rėmėjų parama.

Fondo bendruomenės skirta 2023 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos dėka išpirkta beveik pusė sklypo – 19 ha. Praėjusiais metais fondui GPM dalį skyrė net 860 gyventojų. Prie šio sklypo išpirkimo taip pat prisidėjo ištikimi fondo rėmėjai – „Žalia giria“, „Mano bankas“ bei 2023 m. inicijuota „Raštinės“ ir fondo savanorės iliustratorės Eglės Plytnikaitės bendra paramos iniciatyva.

Sklypo išskirtinumas – jo dydis

Šis miško plotas itin vertingas dėl savo dydžio, kadangi, fondo mokslininko biologo Ainio Pivoro teigimu, didelis išsaugotas plotas užtikrina sąlygų pastovumą jame esantiems gyvūnams, augalams bei grybams. Tai reiškia, kad miškui natūraliai keičiantis ir mozaikiškai vystantis, jame nuolat išliks tinkama buveinių būklė bei sąlygos skirtingoms rūšims gyvuoti.

Tokio dydžio sklype visuomet bus pakankamai negyvos (gyvastingos) medienos, kuri yra itin svarbi miško ekosistemos dalis, tampanti daugybės organizmų prieglobsčiu ir maistu. Taip pat didesniuose miško masyvuose vykstantys ekologiniai ir evoliuciniai procesai geriau užtikrina miško atsparumą aplinkos veiksniams, nei fragmentuotuose sklypuose.

Sklypas pasižymi ir reljefo bei hidrologinio režimo įvairove, kurią dar labiau praturtina Galuonio ir Šaminio ežerų pakrantės ir šlapynės. Miške dominuoja pušynai, tačiau taip pat auga beržai ir eglės, kai kuriems medžiams yra net 135 metai. Šis sklypas yra Labanoro regioninio parko Dumblio telmologiniame draustinyje, taip pat priklauso paukščių bei buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms.

Bendraminčiai siekia skatinti tvarią ateitį

Prie didžiausio iki šiol sklypo išpirkimo ženkliai prisidėjo tiek ilgalaikiai, tiek naujai prisijungę rėmėjai. „Žalia giria“ jau ketvirtus metus remia „Sengirės fondo“ veiklą, siekdama padėti išsaugoti senus ir vertingus miškus.

„Ši partnerystė mus visapusiškai praturtina, mes ne tik daugiau sužinome apie sengires ir būtinybę jas atstatyti, apie miškuose klestinčią biologinę įvairovę ir nesuskaičiuojamus tarpusavio ryšius, bet taip pat giliau suvokiame aplinkosaugos klausimų svarbą įmonės veikloje.

Svarbiausia pasiekti pokytį mūsų supratime, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių suvoktų gamtos, o ypač mūsų senųjų miškų išsaugojimo, svarbą, tam reikia kelių žmogaus kartų sąmoningo ir kryptingo siekio. Tikiu, kad mums kartu tai pavyks“, – sako vadovė Aurelija Gumbrevičienė.

„Mano banko“ generalinės direktorės Giedrės Blazgienės teigimu, socialiai atsakingos organizacijos turi tiesiogiai prisidėti prie tvarumo iniciatyvų paramos.

„Kaip lietuviškam bankui, mums ne tik rūpi, kokioje aplinkoje gyvename patys, bet ir siekiame užtikrinti sveikas ir tvarias sąlygas ateities kartoms, – sako G. Blazgienė. – Kuriant tvarią veiklą, svarbu veikti nuosekliai ir kantriai siekti nustatyto tikslo, vienyti verslo įmonių, visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų pajėgas. Mūsų vertybės – dirbti efektyviai, tikslų siekimą įtvirtinti konkrečiais veiksmais, mąstyti ir veikti tvariai – yra vienijantis pagrindas, jungiantis mus su fondu“.

Kanceliarijos parduotuvė ir rūšinės kavos kavinė „Raštinė“ kartu su fondo savanore iliustratore Egle Plytnikaite inicijavo paramos projektą, kuris papildomai prisidėjo prie sklypo išpirkimo.

„Prieš susipažįstant su fondu, manėme, kad samanotas, dailus miškas yra lygiavertis sengirei, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Parama, skirta išsaugoti lopinėlį miško, kuriame klestės unikali mūsų regiono biologinė įvairovė be žmogaus įsikišimo, yra etinė pareiga tiek šios biologinės įvairovės, tiek ateities kartų atžvilgiu“, – mano „Raštinė“ bendraįkūrėja Ieva Saldauskaitė-Šaltenė.

Fondas, išpirkdamas miškus išsaugojimui, siekia formuoti kuo didesnius miškų masyvus, kurie užtikrintų ilgaamžes ir stabilias buveines įvairioms gyvybės formoms. Molėtų rajone esantis miško sklypas yra svarbus žingsnis šio tikslo link.

Apie „Sengirės fondą“

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui. Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas inicijuotas po sėkmingos filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 176 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau https://www.sengiresfondas.lt