Iš pirmo žvilgsnio vasara – laikotarpis, kai kūnas prisipildo energijos ir pasirūpinti savo sveikata yra daug lengviau, nei šaltuoju metų laiku. Visgi, neretai pasitaiko ir priešingų atvejų, pavyzdžiui, pradeda varginti širdies ritmo sutrikimai, dažni raumenų mėšlungiai bei spazmai ar pasireiškia bendras kūno silpnumas. Šie požymiai gali duoti žinią apie žmogui vienų svarbiausių mikroelementų – kalio ir magnio – trūkumą. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Eglė Žekonytė aiškina, kuo jie naudingi kūnui ir kodėl jų atsargas itin svarbu prižiūrėti šiltuoju metų laiku.
„Vasarą esame aktyvesni, daugiau judame ir mėgstame pasilepinti saulės šiluma. Natūralu, kad dėl to daugiau prakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir svarbūs organizmo mikroelementai, tarp kurių – ir kalis bei magnis“, – atkreipia dėmesį E. Žekonytė.
Ji taip pat pabrėžia, kad šių elementų netekimas ypač pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat pacientams, sergantiems lėtinėmis širdies, inkstų ar endokrininėmis ligomis, vartojantiems tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, antihipertenzinius, šlapimą varančius, steroidinius vaistus ir kitus.
Kuo šie mikroelementai svarbūs?
Kaip ir kiti mikroelementai, magnis ir kalis dalyvauja biocheminėse reakcijose, vykstančiose kūne, ir padeda palaikyti sklandžią jo veiklą. Pavyzdžiui, kalis yra būtinas širdies ir raumenų funkcijai, taip pat skysčių pusiausvyrai kūne.
„Šis elementas palaiko normalų širdies ritmą, kraujospūdį, dalyvauja perduodant nervinius impulsus, taip pat yra svarbus raumenų stiprumui bei reguliuoja įvairių medžiagų patekimą į ląsteles ir iš jų“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Kaip ir kalis, magnis taip pat yra svarbus širdies, nervų sistemos ir raumenų veiklai. Be to, jis yra svarbus kaulų ir dantų vystymuisi, jų stiprinimui, reguliuoja kraujospūdį bei gliukozės kiekį kraujyje.
„Trūkstant šių elementų dažnai pacientams pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, gali pakilti kraujospūdis, atsiranda raumenų spazmai bei silpnumas. Taip pat gali varginti galūnių dilgčiojimas ir tirpimas bei jaustis bendras nuovargis“, – pabrėžia E. Žekonytė.
Kaip sumažinti šių elementų netekimą?
Akivaizdu, kad prakaitavimas vasaros metu kūnui yra reikalingas procesas ir jo išvengti nepavyks. Visgi yra keli būdai, kurie padės sumažinti magnio ir kalio deficito riziką.
„Pirmiausia reikėtų vartoti pakankamai vandens, geriausia mineralizuoto, vengti ilgo buvimo karštyje ir nepersistengti sportuojant. Karštomis dienomis vertėtų atsisakyti alkoholio ir stengtis gerti kuo mažiau kavos. Tai ypač aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, vaikams bei senesnio amžiaus žmonėms“, – teigia šeimos gydytoja.
Taip pat verta nepamiršti, jog vasara – puikus metas natūraliai papildyti kūnui reikalingų medžiagų atsargas.
„Pavyzdžiui, kalio gausu vaisiuose ir daržovėse: ypač džiovintuose vaisiuose – razinose bei abrikosuose, taip pat bananuose, vynuogėse, įvairiose uogose, bulvėse, špinatuose, brokoliuose, pupelėse, avokaduose. Be to, nemažai kalio turi sojų ar migdolų pienas, jogurtas, vištiena bei lašiša“, – dalinasi E. Žekonytė.
Magnio gausu sėklose, ypač moliūgo, migdolų ir anakardžio riešutuose, špinatuose, pupelėse, sojų piene, grūduose, lašišoje, jogurte, bananuose ir avokaduose.
Išvengti sveikatos bėdų leidžia reguliari patikra
Svarbu nepamiršti, kad magnio bei kalio disbalansas gali pasireikšti bet kuriuo laikotarpiu ir dažnai nėra lengvai atpažįstamas, todėl patikimiausias būdas jo išvengti – profilaktinis atsargų patikrinimas. Verta žinoti, kad tiek prieš atliekant kalio bei magnio tyrimus, tiek po jų atlikimo, naudinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
„Šių mikroelementų atsargas tikrinti reikėtų bent kartą per metus. Ypač tai aktualu pacientams, vartojantiems šlapimą varančius vaistus ir kitus medikamentus. Taip pat sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, virškinamojo trakto, inkstų, kai kuriomis endokrininėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas ar Kušingo sindromas“, – pažymi šeimos gydytoja.
Ji taip pat priduria, jog šių elementų kiekį vertėtų pasitikrinti po sunkios infekcinės ligos, kurios metu daug karščiuojama, vemiama ar viduriuojama. Tik nustačius elementų deficitą ir pasitarus su savo gydytoju, vertėtų pradėti vartoti maisto papildus – priklausomai nuo to, kaip patogiausia žmogui, juos galima gerti ir kartu, ir atskirai, o geriausia tai daryti valgio metu.
„Verta paminėti, kad esant dideliam šių mikroelementų trūkumui, šeimos gydytojas gali skirti receptinius vaistus – didesnes dozes, kurias reikėtų vartoti griežtai pagal gydytojo nurodymus, nes per didelis šių mikroelementų kiekis, ypač kalio, yra pavojingas sveikatai. Maisto papildus vartojant tablečių ar miltelių pavidalu, jų perdozuoti yra sudėtinga“, – pastebi E. Žekonytė.
Magnio ir kalio balanso atstatymas gali trukti labai individualiai, paprastai užtenka 1–2 mėn. Visgi, pasitaiko atvejų, kai šis procesas tęsiasi kiek ilgiau, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms.
