Rugpjūčio 10 d. viena didžiausia mūsų šalyje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ švenčia savo 35- metį.
Šiuo metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ vienija socialinių, transporto, socialinio draudimo, švietimo, pramonės darbuotojų, medikų, energetikų ir kitas profesines sąjungas.
1989 m. liepos 1 d. susikūrusi Lietuvos darbininkų sąjunga, kurios pirmuoju pirmininku tapo būsimasis Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka, veikė kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis, atimdama iš komunistų partijos teisę kalbėti visų darbininkų balsu, dalyvavo rengiant mitingus už Lietuvos Nepriklausomybę, o gamyklose kovojo su antivalstybinės „Jedinstva“ organizacijos įtaka darbuotojams.
Iškovojus Lietuvai laisvę profesinė sąjunga, atstovaudama darbuotojams, aktyviai įsitraukė į valstybės atkūrimo darbus, o 2002 m. pakeitė savo pavadinimą į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“.
Nuo pat Trišalės tarybos įsikūrimo 1995 m. profesinė sąjunga yra jos narė ir dalyvauja svarstant svarbias Lietuvos darbuotojams įstatymų pataisas ir minimalios algos didinimą, kuri nuo to laiko išaugo nuo 85 litų ( (24,5 euro) iki 924 eurų.Būdama Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nare Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dalyvauja rengiant europines direktyvas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė džiaugiasi nuveiktais darbais.
„Iškovojus Lietuvos Nepriklausomybę reikėjo kurti europietišką, solidarumo principais ir socialiniu dialogu paremtą valstybę. Buvo sunku. Po Nepriklausomybės paskelbimo daug gamyklų bankrutavo, išaugo nedarbas, reikėjo kovoti, kad būti priimami darbuotojus apsaugantis įstatymai.
Profesinių sąjungų pastangomis buvo pasiekta, kad Lietuvoje atsirado Trišalė taryba, buvo įsteigtas Garantinis fondas, leidęs bankrutuojančių įmonių darbuotojams neprarasti atlyginimų, darbuotojai buvo pradėti drausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų Sodros lėšomis. Tektų ilgai vardinti visus per tris dešimtmečius profesinės sąjungos nuveiktus darbus. Tačiau dėl šių dabar daug kam atrodančių savaimę suprantamų dalykų teko ne tik nemažai diskutuoti, bet surengti ne vieną protesto akciją prie Seimo ir Vyriausybės.
Norėčiau pažymėti 1993 m. protestą „Prieš Lietuvos pramonės žlugdymą“, kai darbuotojai dvi savaitės palapinėse gyveno priešais Seimą ir pasiekė, kad jų reikalavimai būtų vykdomi.
2000 m. mūsų profesinių sąjungų susivienijimui priklausantys Vilniaus viešojo transporto vairuotojai Vilniuje surengė pirmą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo streiką, reikalaudami laiku mokėti atlyginimus ir išsaugoti viešąjį transportą, kuris baigėsi pergale. Po to buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, gerinanti darbuotojams darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Deja, 2022 m. tai pačiai mūsų profesinei sąjungai teko ginti savo iškovojimus ir vėl rengti streiką, nes naujas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įmonės vadovas nesuprato socialinio dialogo svarbos, nutraukė kolektyvinę sutartį, atsisakė ją pratęsti ir bandė įvesti naują darbo apmokėjimo sistemą, kuriai profesinė sąjunga nepritarė.
Nors profesinė sąjunga apgynė darbuotojų teises, o streiką sukėlęs direktorius vėliau buvo atleistas iš darbo, tačiau tai atskleidė, kad Lietuvoje būtina liberalizuoti streikų reglamentavimą, kuris dabar beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje, o profesinė sąjunga turi praeiti dvejų metų teismų maratoną, mokėti atlyginimus brangiems advokatams, kad pasinaudotų savo įstatymais įtvirtinta teise streikuoti! Jeigu norime, kad Lietuva būtų europinė valstybė turime ne tik liberalizuoti streikų reglamentavimą, bet stiprinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą, kuriuos darbdavys dabar gali atleisti be profesinės sąjungos sutikimo,“- teigia profesinės sąjungos pirmininkė.
K. Krupavičienė džiaugiasi, kad valstybiniu lygiu vis labiau suprantama socialinio dialogo nauda ir viešajame sektoriuje yra sudarytos Nacionalinė ir šakų kolektyvinės sutartys, bet pastebi ką dar reikia padaryti, kad Lietuvos darbuotojų padėtis gerėtų.
„Deja, skirtingai nei viešajame, privačiame sektoriuje ir daugumoje savivaldybių europinis socialinis dialogas nevyksta, o Lietuva pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį privačiame sektoriuje gėdingai velkasi demokratinių Europos valstybių uodegoje.
Socialinio dialogo trūkumas Lietuvoje ne tik didina socialinę atskirtį, skurdą, emigraciją, bet ir yra nenaudingas verslui, kuris dėl to praranda konkurencingumą“, – teigia ji.
K. Krupavičienės nuomone, valstybė turi skatinti darbdavius rūpintis savo darbuotojais, suteikiant pirmenybę laimėti viešuosius konkursus įmonėms, kurios turi kolektyvines sutartis.
„Dabar viešuosius konkursus laimi tos įmonės, kurios pasiūlo mažiausią kainą, kurią jos pasiekia mokėdamos darbuotojams mažiausius atlyginimus ir taupydamos lėšas darbo apsaugai ar tinkamoms darbo sąlygoms sudaryti. Tokiu būdu pati valstybė ne tik skatina darbdavius blogai elgtis su savo darbuotojais, bet ir baudžia tuos darbdavius, kurie jais rūpinasi!“ – piktinasi profesinės sąjungos pirmininkė.
„Be to ką išvardinau, darbuotojams svarbu, kad Lietuvoje būtų skirta daugiau lėšų socialinei apsaugai, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti pensijas, kurios lyginant su vidutiniais atlyginimais yra mažiausios Europos Sąjungoje, gerinti viešojo sektoriaus, pirmiausia sveikatos priežiūros, švietimo, keleivių vežimo ir kitų viešųjų paslaugų kokybę bei jų prieinamumą, didinant šio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o ne privatizuoti viešąsias įstaigas, kad šios paslaugos pabrangtų ir taptų prieinamos tik turtuoliams.
Apie tai mes ketiname diskutuoti su socialiniais partneriais ir politinių partijų vadovais apskrito stalo diskusijoje „Iškovojome Nepriklausomybę. Ar sukursime Gerovės valstybę?“, kuri vyks rugpjūčio 10 d. „Vilnius Grand Hotel“ viešbutyje.
Tikiu, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ toliau stiprės ir per kitus 35 metus pasieks, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti tai kas dabar darbuotojams atrodo neįgyvendinama svajonė,“ – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.
Parengta pgl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešimą
