Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku teikia visuomenės vertinimui būsto paskolų refinansavimo projektą, kurio esmė: procesas gerokai paprastesnis, greitesnis ir priešingai nei dabar – nekeliantis vartotojams papildomų išlaidų.
„Norime paskatinti konkurenciją tarp būsto paskolų teikėjų, todėl paskolos refinansavimo eiga turi tapti greita, paprasta ir nemokama. Būsto paskola dažnam žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas, galintis siekti net 30 metų. Todėl galimybė periodiškai įvertinti ir pasirinkti geriausias paskolos aptarnavimo sąlygas yra būtina. Įstatymo pakeitimai, kurie tai užtikrins, jau parengti, pradedami derinti su visuomene ir bus pateikti Seimo rudens sesijos pradžioje“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šiuo metu paskolų turėtojams refinansavimo eiga – nepatraukli: reikia net kelis kartus eiti tiek į savo banką, tiek pas naująjį finansuotoją; naujajam bankui reikia pateikti naują nekilnojamojo turto vertinimą; gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį; už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties išankstinio grąžinimo mokestį, kuris gali siekti net kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Skaičiuojama, kad vien administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai gali siekti daugiau nei 1000 eurų refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projekte numatoma, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują kredito davėją, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo veiksmų. Vartotojai nebepatirtų jokių su refinansavimu susijusių išlaidų, padidėtų konkurencija tarp bankų dėl esamų ir naujų kredito gavėjų.
Skaičiuojama, kad panaikinus būsto paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. Eur, sumokėdami mažiau palūkanų. Sutaupyta suma galėtų būti skiriama vartojimui ar investuojama.
Lietuvos banko turimi duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 m. pasiektų aukštumų sumažėjo maždaug trečdaliu (nuo 2,4 iki 1,65 %). Dėl to daugeliui vartotojų, ėmusių būsto paskolas didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, būtų naudinga refinansuoti šias paskolas. Būsto paskolos, kurios suteiktos didesnėmis, nei šiuo metu taikomos, maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų.
Tarp svarbiausių siūlymų, kurie supaprastintų refinansavimą, yra šie:
• paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis paskolą refinansuojančiam bankui – žmonėms nebereikėtų rūpintis banko pažymomis.
• nustatyti galimybę be kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su paskolos grąžinimu nepasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, grąžinti paskolą – vartotojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam bankui išlaidų.
• vartotojams nebereikėtų paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis.
• paskolą refinansuojantis bankas negalėtų imti jokių su kredito sutartimi susijusių mokesčių.
• vartotojui nereiktų mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – visą tai sumokėtų naujas bankas.
Be to, pradinis bankas, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi vartotojams atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių būsto paskolos sąlygų nekeičiant kredito davėjo.
Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
