Liepos 18 d. Seimas nepaisydamas visuomenės nuomonės, patriotinių organizacijų protestų ir Seimo opozicijos balsavimo boikoto, priėmė naujos redakcijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą. Nauju teisiniu reglamentavimu pakeistas Centro valdymas, optimizuotos funkcijos, uždaviniai.
„Mes matome Centro misiją šiandien kaip niekada svarbią ir norime Centrą sustiprinti. Sustiprinti jo veiklas, reikšmę, darbus, apsiginti nuo propagandos svaresniu balsu, to šiandien tikrai trūksta. Stiprinti valdyseną, steigiant tarybą, kuri kolegialiai su direktoriumi stengtųsi išspręsti labai ilgai užsitęsusias problemas, nuo kurių vargsta ir darbuotojai, o mes, kaip visuomenė, negauname tokio darbo, kurio mes tikimės“, – sakė viena projekto iniciatorių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Įstatyme įtvirtinta, kad Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba.
Nustatyta, kad Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Jį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės.
„Vienasmenis valdymo organas šiandieninėje organizacijoje jau yra atgyvena, ir tai yra tiesa, kad viešasis sektorius vėluoja ir bėga iš paskos. Tarybos turėjimas strateginiame lygmenyje, yra tai, kas tikrai padės šitai organizacijai“, – pritarti projektui kvietė kita projekto iniciatorių Seimo narė Jurgita Šiugždinienė.
Įstatyme įtvirtinta, kad Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Jos sudėtį tvirtins Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tarybą sudarys: penki Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti asmenys; po vieną Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą asmenį; du Seimo pasiūlyti asmenys. Pretendentus atrinks Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas). Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Tarybos nariu galės būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį.
Nustatyta, kad Tarybos nariui bus taikomi tokie pat kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Asmuo nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitiks šių reikalavimų, taip pat jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.
Apie visuomenės nepritarimą šiai pertvarkai skaitykite čia:
