Seimas nusprendė denonsuoti 2008 m. gegužės 30 d. Dubline priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų.
Denonsavus Konvenciją ir įsigaliojus pasitraukimui iš jos, Lietuvai nebeliks draudimo įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Pasak iniciatorių, tai leis padidinti Lietuvos teritorijos gynybos efektyvumą ir bus kaip papildoma atgrasymo priemonė galimam agresoriui. Be to, bus galima vykdyti karių mokymą naudoti šias itin efektyvias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno tvirtinimu, būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, rengdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų kokio pajėgumo ji savo gynybai nenaudotų. „Be jokios abejonės, tokios konvencijos yra svarbios. Svarbios jos yra tada, kai viso šalys jų laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistines ambicijas, šių taisyklių nesilaiko. Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau“, – Seimo posėdyje sakė ministras.
Pasak L. Kasčiūno, šis pajėgumas šiais laikais naudojamas daug atsakingiau, yra daug modernesnės technologijos, efektyvesnės, saugesnės.
Be to, kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, šis sprendimas leis sumažinti logistinę naštą, per pusę sumažinti bendras išlaidas amunicijai.
Kasetiniai šaudmenys yra labai efektyvi gynybos priemonė, nes jais galima ginti didelę teritoriją, jie padidina gynybos efektyvumą didelį plotą užimančių taikinių atžvilgiu.
Iš NATO šalių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija yra Konvencijos narės. Prie šios konvencijos nėra prisijungusi JAV, taip pat kitos mūsų regiono sąjungininkės, su kuriomis glaudžiai planuojama bendra gynyba (Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija).
